Aha,nebera pagoniu tikejimo..
Nemenkas 'aciu' dedei Mindaugui.
Vikingai,jis gi,samoningai pasirinko,kurioje barikadu puseje intrigas regzti.
Ar jauti skirtuma?!

Jei taip toliau varysim tai iškeneveiksim visus Lietuvos didžiuosius
Salomėja jau nurašyta kaip šliundra paskutinta, te Baranauskas iš viso pedofilasč sadiūga ir t.t., dabar metas prie kunigaikščių
Vikiau ruoškis ateis ir Tavo eilė viešumon išeiti

nu ash kunigaikshtis bet turbut netoks zhinomas kad idomu kam butu mano triusikus skalbt :D:D

laukine> taigi cia yra politika, ir vien is morales puses analizuoti Mindaugo veiksmus yra tikrai neteisinga.
Paziurejus i to meto situacija galima pilnai suprasti kodel Mindaugas prieme butent toki sprendima. Tuomet Lietuva is dvieju pusiu buvo apsupta ordino zememis, dar vyko nuolatinis karas su rusais bei totoriais (Mindaugas ju labai nemego). Taigi nusprende priimti kriksta, karunuotis o paskui su ordino pagalba keliauti i ruses puse. O cia kaip sakant "kaip tare - taip padare".
Bebejo kaina buvo didele uz tai sumoketa, bet tikrai ne puse Lietuvos zemiu,
Taigi uz tai Mindaugas gavo taika su ordinu ir galejo ramiai testi karus su rusais bei totoriais.

P.S. Veliau juk jis vistik issizadejo kriksto, susigrazino dali atiduotu zemiu ir surinkes sajungininkus uzpuole pati ordina,

Politika yra politika, ir nieko čia nepakeisi, kieivienam laikmečiui ji yra kitokia. Jei ne Mindaugas, gal ir nežinotume kas yra tie lietuviai.Tais laikais žemių dovanojimas buvo įprastas reikalas, tad nieko nuostabaus, kad Mindaugas taip darė vardan karūnos ir, tikiuosi, Lietuvos. Tuo metu viskas priklausė nuo kumščio stiprumo, diplomatija buvo antroj vietoj. Vytautas taip pat buvo labai žiaurus ir saviem, ir svetimiems (kai kurie istorikai jį lygina net su Stalinu), o ką .... užtat dabar esam lietuviai, o ne lenkai ar rusai.

Pasakymas:''politika yra politika'',atleiskite,bet man tai kazkaip rezignacija dvelkia.O gal privalome ignoruoti ir nudienos politiku juodus darbelius,juk jie taip pat vardan Lietuvos stengiasi?!..
Nieksiau,Mindaugas skelbesi krikscioniu tol,kol kalavijuociai buvo stiprus,t.y. kol teike tam tikra nauda.Kai zemaiciai Durbes musyje sutriuskino vokieciu ordino pajegas,kriksto atsisake ir Mindaugas.Zodziu,bailys ir intrigantas,tik asmenines naudos ieskojes,o ne Lietuvos islikimu besirupines valdovas.

Čia straipsnis, kuris turbūt tinka temai:

http://www.lietuviais.lt/straipsnis/kit ... ltas-1.php
http://www.lietuviais.lt/straipsnis/kit ... ltas-2.php



Aš manau, kad šitame pasakyme yra nevisai teisinga mintis. Taip mes esame tokia žmonių sąjunga (tauta), kurie vadinam save lietuviais, bet gali būt kad dėl istorinių vingių nevadinam savęs dar kuo nors kitu, kuo nemažiau didžiuotumėmės . Šitam pasakyme tarsi slypi tokia mintis - "esam tai kas ištikrųjų esam", kitaip tariant savotiški "grynuoliai" (vos ne kuo buvom nuo visko pradžių pradžios). Aš manau, kad kaip tauta esam kuo turėjom ir nusipelnėme tapti, bet kad ir kuo tapome, netapome, ar buvome bet neišlikome (daugmaž kaip tauta ar pan.) - tuo didžiuojamės lygiai taip kaip būtume didžiavęsi kitais atvejais, nes būtume "tapę"/"išlikę" tuo kas "esam" . Na tikiuosi bent daugmaž supratot ką čia sumaliau. Pereinu prie to ką aš noriu išsakyti šioje temoje - kaip ten bebūtų tas Mindaugas apie kurį čia kalbama ir jo lietuviai greičiausiai mum būtų kur kas svetimesni, net nei bet kurios dabartinės mūsų kaimyninės (ir ne tik) tautos . Ir esu tikras, kad karalius Mindaugas nebuvo tikrai toks koks jo simbolis yra tapęs dabar, apskritai būtų naivu manyti kitaip. Tas Mindaugas, kuris seniai jau miręs, realiai mums jau ne toks svarbus kaip tas (simbolis) kuris yra "gyvas", nes šis vis dar savaip reikalingas mum dabar ir jis vis dar atlieka savo "pareigą", o anas jau padarė ką padarė - žinoma nulėmė mūsų ateitį, bet tai jau viskas ir su juo baigta . Mum labiau svarbus tas kitas Mindaugas (simbolis), kuris apipintas legendomis.

Manau, kad mes kaip tauta, pastaruoju metu savanoriškai labai plakanti ir kritikuojanti save, tiesiog tęsiam savo užsiėmimą ir šiuo atveju. Suteršiam simbolius, kurie yra tiesiog savotiški klijai, juos apipildami, niekada taip kaip legendos nežėrinčia naturalia realybe . Visgi kiekvienai tautai reikia pavyzdžių - didvyrių, reikia tų į kuriuos galima būtų stengtis lygiuotis, o tokie kurie yra labai labai toli (laike ) ypač tinka (paprasta idealizuoti) kelti bendrą tautinę dvasią čia ir dabar. Nematau tame nieko blogo, netgi atvirkščiai, tiesa savo galvose gal ir reikėtų atskirti kas yra legendos, o kas tikra, todėl tokios temos greičiausiai vistiek galiausiai yra naudingos, bent jau užsiimam pamąstymais kas, kaip ir kodėl, ne tik aklai pasitikim tuo ką sako "knygos", ar tuo ką teigia gandai .

Drs,issamesnis istorijos pateikimas visada tinka .Juk Liepos 6-oji yra minima kaip Lietuvos valstybes susikurimo data.
Argi musu tautos pareiga nera tai-isigilinti ir suvokti,kas,kaip ir kodel tuo metu vyko?!..