Dar yra tokia astrologinė pranašystė :

Nesituok ir gyvenimą nugyvensi, kaip žmogus, bet mirsi kaip šuo.

Tuokis ir gyvenimą nugyvensi kaip šuo, bet mirsi kaip žmogus.

Teisingi žodžiai, bet visur būna savos išimtys.

Žinoma, nes tai tik šioks toks ironizavimas, tačiau tame tiesos yra ypač kai tuokiamasi dėl materialinių priežasčių arba kad jau "reikia". Ypač blogai tas "reikia", žinoma visi ir visada kreivai žiūrės į "senmergę" ar "senbernį" (juk net tai keiksmažodžiai ), bet protingas žmogus supras, kad geriau tai, nei nevykęs gyvenimas visą laiką su belekuo

Drs Nu čia jau galima pasiginčyti, (kaip tu mėgsti) Kodėl su beliakuo. Su beliakuo į lovą nesiguli, tad jei reikalas prisirpo, gal tai tik ankščiau negu buvo planuota m???

Turiu galvoj, ne tą "reikalą" tuoktis, o tai, kad neva dėl metų reikia ir pan., beje šiaip nemanau, kad dabar visi tokie angelai, kad neįlipa į lovą ir su tais su kuo tuoktis nesiruošia . O kai vien dėl metų ir aplinkinių spaudimo (kaip ten bebūtų ir ką besakytų, manau, tai veikia visus) kas nors ką nors susiranda, kur daugmaž iš bėdos sutampa charakteriai ir pirmyn tuoktis, tai aš vadinu belekuo . Juk nesakau, kad pas visus tokios situacijos, čia irgi priklauso nuo požiūrio, kai kurie būna kaip žuvys vandeny praktiškai su bet kokiu partneriu ir gali laimingai nugyvent, o kai kurie būna itin "išrankūs" (na ta prasme specifinio charakterio ir pan., kad su bet kuo nesugyvensi).

JO kaip sakoma nulinks gyvenimas kaip by....is,nieks šalto vandens nepaduos.Tik kažin ar norėsis gert kai paskutinioji ateis,o aukot savo laisvę kvaila...

Čia jau Europos tradicija, kad anksčiau iki santuokos negalima buvo gyventi kartu. Ir visgi tai nesusiję su meile, o su turtiniais santykiais. jei apsigalvotų jaunasis ar jaunoji , griūtų visi tėvų ir piršlių planai. Ypač dideli kalymai Kaukazo tautelėse. Dabar šis požiūris pasikeitęs. O štai kitose šalyse, teko skaityti, jaunoji turi būti pergulėjusi iki vestuvių be galo daug kartų su kitais vyrais, kuo daugiau, tuo geriau. Vargšės eidavo net prie tiltų laukti ir siūlytis. Dar kitose šalyse kaimo taryba stebi pirmąją naktį, kas ir kaip vyksta, po to išnešamas verdiktas-paklodė- gali ar negali tuoktis. Labai daug valstybių turi savo tradicijas, o taip pat ir požiūrį į tuokimosi laiką, amžių. Pietų kraštuose tuokiasi labiau jauni žmonės, šiauriau- vyresni.
Pas mus būna įvairiai. Kaip manote, kuo skiriasi santuokos vyresniame amžiuje nuo santuokos jaunesniame amžiuje? Ar jos vienareikšmės porų suderinamumo aspektu?

Gal pas jaunus daugiau aistros ir jei pasiseka loterijoj tai labai puiku, gauni viską iš tų santykių , o pas vyresnius gal mažiau rizikos, bet aistra ne tokia. Nors visokių išimčių pilna. Aš asmeniškai visgi linkęs sakyt, kad bent jau šiuolaikinis jaunimas apie vedybas turėtų svarstyt 25-30 m. (deja, jūs merginos anksčiau nei vyrai ). Visų pirma jei anksčiau 20-ies jau šeimą kurdavo tai dabar dar daug kas tokio amžiaus yra "vaikai" (ne blogąja prasme, tiesiog...), netoli 30 m. žmonės dažniausiai jau nors minimaliai kažkiek materialiai apsirūpinę ir galbūt kartu turi stabilesnį gyvenimą (tai svarbu), galų gale tiesiog labiau subrendę, be to tos vadinamosios laisvės poreikis apmažėjęs. Šiaip sakyčiau jaunesni geriau pradžiai tiesiog susimestų, bet su popierėliais neskubėtų. Nors čia tik mano nuomonė, o situacijų ir žmonių gausybė, kiekvienam vis kitaip