Gandai, deja, nereiškia, jog taip buvo, ar žinai, jog dauguma homoseksualų buvo "identifikuoti" tieisog iš kokio nors jų kūrybos elemento (pvz., posmelio, akrtais net ne savo, o tarkim mokinio, apie tą asmenį).

Beje kitas pastebėjimas, dabar susiformavęs toks įvaizdis, kad gėjus vyras yra moteriškas, o vaikinas "Kazanova" tikras vyras, nors iš faktų yra visiškai priešingai. Homoseksualais buvo vyrai, kurie net ir dabar išlikę tikrojo vyriškumo simboliais - Cezaris, Ričardas Liūtaširdis, Aleksandras Didysis, Bernardas Montgomeris ir tas pats Dovydas, tuo tarpu visi tie sijonų vaikytojai buvo plevėsos ir tiek .

Dargi drįsiu pasakyt, jog, manau, kad mes, šiuolaikinės visuomenės vyrai, esam "moteriškesni", nei tie praeities homoseksualai, tik nežinau ar tuo galime skųstis . Užliūliavo tos moterys , net šventai įtikino, kad "tikra meilė, kuri yra tik tarp vyrų" yra gėdinga . Ach jūs raganos, būtų seni laikai ant laužo... o dabar ...

Tarp kitko, Kazanova irgi nelabai bodėjosi vyrais ir su jais pasidulkindavo, ką beje ir aprašo savo veikaluose. Visgi, reik pripažinti, su moterimis jis krušdavosi dažniau.

Va, va..tą ir norėjau pasakyti- kad bedugnen, susikibę už rankų, garma ir don'Žuanas, ir šliundra(niekaip neįsimenu to žodžio, vis turiu pasižiūrėt )..

Ant laužo...Patiktų?
Deja,...tenka nuvilti, net viduramžiais ant laužo šliundros ant laužo nekeliavo- jos buvo reikalingos pasilinksminimams..Ką pripažindavo raganomis?..Žolininkes, užkalbėtojas...ir visokius niekus..
Tiesa, Marija- Antuanete paliko galvą ant ešafoto..bet ten kas kita..Sudeginta Žana d'Ark,..velgi ne už šliundrystę..

O dabar, Drs, teks kęsti..., arba melstis, kad moteris ragana pavirstų ir į viduramžius nukeliautų..

Asha, neypatingai ten žolininkės ar užkalbėtojos buvo deginamos - žinoma gan nedaug tokio totalitarinio persekiojimo atvejų, beje, paskutinis - jau iš vėlesnių laikų, Saleme. Dažniau inkvizicija bausdavo įprastus nusikaltėlius, kuriuos vėliau dar ir perduodavo pasaulietiniam teismui - bedieviškais ir baustinais nusikaltimais, kuriais užsiėmė inkvizicija, buvo laikomos ir žmogžudystės, ir vagystės, ir svetimoteriavimai, etc. - t.y., tie patys dievo ir bažnyčios įsakymų pažeidimai. Tarp kitko, ir anasai Žanos D'Ark bendražygis Žilis de Rė buvo teisiamas inkvizicijos, o tik paskui perduotas pasauliečiams.

Vėlgi, jei jau nukrypom į viduramžius - ar žinot, kad anais laikais atsirado kai kokie santuokos patikrinimai neaiškūs, kada iš kunigų sudaryta komisija stebėdavo sutuoktinių pirmąjį aktą ir jam kaip nors nepavykus ar pasukus netinkama linkme, santuoka būdavo pripažįstama negaliojančia? Kraupūs papročiai...

Įsivaizduoju, kad Kazanova- patobulintas don'Kihoto variantas..
Kurio vardas tenka daugumai vyrų kaip suvedžiotojui..
Rastume ir daugiau apibūdinimų vyrams(staigiai suradau nete):

Populiariausi emancipuotų vyrų tipai

DON ŽUANAS. Lengvabūdis, bet labai patrauklus mergininkas. Jam rūpi ne tiek sekso malonumai, kiek galimybė papokštauti, „apsukti aplink pirštą". Gali pažadėti bet ką, kad pasiektų norimų rezultatų. Pavyzdžiui, savajai Sevilijai žada susitikti ir papietauti su tėvo šmėkla, tačiau tai daro vien dėl to, kad nepasišiukšlintų ir dar kartą drąsa bei narsumu save ir ją sužavėtų. Donžuanas nepasikuklins suvedžioti draugo merginą, lovon įsiversti jo žmoną ar dar skaisčią seserį. Šio tipo vyrai lekia paskui moterį, jos nė per nago juodymą nemylėdami. Šlykštukai, tačiau puikūs meilužiai ir nepataisomi romantikai. Tobuli žaidimo partneriai.

KAZANOVA. Iš prigimties filosofas, nesidrovėdamas atvirai dalijasi intymiojo gyvenimo smulkmenomis. Avantiūristas, vyras be darbo ir be nuolatinės gyvenamosios vietos, amžinas piligrimas, kiekviename aplankytame mieste paliekantis dešimtis visomis prasmėmis išrengtų ir išniekintų moterų. Trumpai tariant – vyras be tabu. Manipuliuodamas naivių moterų patiklumu ir svajonėmis gyvena ne tik jų namuose, bet ir kišenėse. Nepraleidžia progos pasiglamonėti ir su tikra dukra (kokia egzotika!), ir su jos motina, ir su vienuole, ir su našle, ir visai neseniai ištekėjusia... Būsimais kūdikiais, savaime suprantama, nesirūpina ir nesidomi. Kazanova tikras trumpalaikių santykių virtuozas. Anot biografų, didžioji gyvenimo meilė Henriettei truko... nuo liepos iki vasario. Stebėtinas pastovumas!

ŽIGOLAS. Jaunas meilužis, kurį išlaiko vyresnė moteris. Tai kiek geresnis variantas nei ambicingasis donžuanas ar vulgarusis kazanova: nuolankus, visad po ranka – sumokėk, ir jis tavo nakčiai, parai ar net visam gyvenimui. Žavus savo nedrąsa ir pagarba tavo pinigams. Tai vyras marionetė: gali jį pasikviesti, gali jį palikti – išklausys tavo norų, tavo kaprizų, atsiduos tau visas. Žigolas tarsi liūdnojo veido riteris, kurio visas gyvenimas – atsitiktiniai santykiai. Privalumai: geras šokėjas ir tiesiog malonus vyras. Trūkumai: jo naivumas ir paprastumas sudirgina motiniškus instinktus, ir tu net nepajusi tapusi jį maitinančia ir galvą glostančia motina. Žigolas – pats tikriausias prabangos padaras.

DON KICHOTAS. Dar vienas liūdnojo veido riteris. Meilužis iš jo prastas, tačiau emancipacijos laipsnis didesnis nei visų iki šiol minėtų. Taurus, drąsus, romantiškas, pakilęs virš viso šito gyvenimiškojo š... Šeimyniniam gyvenimui absoliučiai netinkamas, tačiau pamišėliškiems nuotykiams – tiesiog tobulas. Ne vyras, o visas atrakcionų parkas.

NARCIZAS. Brangiai kainuojantis tavo gyvenimo aksesuaras. Kerimai žavus, tačiau neatliekantis jokių funkcijų. Tiesiog laisvas vyras, kurį gali leisti sau turėti. Nieko bloga jis nepadarys. Gera irgi nieko.


nu vat kaip yra..

Dėl žolininkių gal ir taip, tik prostitucija buvo labiau pateisinama nei bet koks kitas dalykas..Jau tada buvo viešnamiai, o jei prisiminsim riterių laikus, tai į jų įstatymus įėjo gebėjimai šokti, kurti eiles-kam? Aukštuomenės damoms ar širdies išrinktosioms linksminti..Tai pati didžiausia paleistuvystė ir klestėjo rūmuose..
Apie tuos papročius žinau.. Prie to, gal vėliau, buvo prijungtas paprotys po pirmos nakties parodyt teisėjams paklodę..Atrodo, kad ir dabar kažkokiose tautelėse tai daroma..
Vat atkėlus šiuos papročius į šias dienas, išeitų vien santuokos nepatvirtinimai..

lenkiu galva jusu humorui :D:D:D:D

Gh kazkaip praleidau sia tema.
Siaip jau ivairus istorikai ir biografai teigia,kad Don Zuanas ir Kazanova nera istvirkusiu sielu dvyniai,o priesingybes.Psichologai gi,su tuo kategoriskai nesutinka,teigdami,jog donzuanizmas bei Kazanovos sindromas yra ta pati psichikos negalia .
Dar noreciau pastebeti,kad Don Zuanas(kaip,beje,ir don Kichotas) yra tik literaturinis personazas sukurtas anokio Tirso de Molina.O Dzakomas Kazanova-realus zmogus,XVIII amziuje gyvenes Venecijoje.Priesingai nei Don Zuanas,kurio suvedziotos moterys toliau gyveno neapkesdamos ir kurdamos kersto planus,Kazanova likdavo visu ji pamilusiu moteru draugu..Literaturini personaza dar jauna autorius nusiunte pragaran,o istorinis herojus mire sulaukes garbaus amziaus.Tiesa,mire jis vienisas,bet niekada nepamirstas simtu ji mylejusiu sirdziu..

Kas gi tie Don Zuanai ir Kazanovos?Vyrai,kurie myli per daug ir per daznai?!..
Vargu,ar jie isvis myli..