Ką tu čia parašei, iš dalies tiesa, būtent dėl visuomenės nuomonės.Jau nuo seno yra nusistovėjęs toks paprotys, kad moteris stovi laipteliu žemiau, nei vyras. Tokiuose santykiuose nepasiskųs moteris Lygių teisių galimybių komisijoms, yra kaip yra. Bet čia vedybų ir meilės klausimais.. Gyvenime, manau ,moterys randa savo veiklos nišą, sugeba realizuoti save ir nesijausti "atstumtosiomis" kažko.Randa ir draugių bendraminčių, juk jei tos ištekėjusios bijo, kad nepaviliotų "diedo", lai turisi jį, galima bendrauti ir su panašaus likimo draugėmis..Tai čia kaip pati moteris jaučiasi, o visuomenės akis, gal daugiau netgi kaimo, aišku stebi ir aptarinėja. Sėdi kokia babytė už palergonijomis apstatyto langelio ir žiūri , kas su kuo eina, su kuo apsikabino..
Na apie ką su kitomis babulytėmis kalbės, juk joms nėra kas veikti?:)))
Vargu, ar bėra tokios draugės, kurios anksčiau atstūmė, reikalingos- kokios ten draugės?Pažįstamos, manau. Šiaip vienišos moters dalia nėra lengva, taip jau yra.
Kodėl paprasčiau vyrams? Palyginkime du girtus- moterį ir vyrą..nu nesąmonė kažkokia gautųsi vertinant vyro ir moters galimybes prisiliuobti, visuomenės akiai neįvertinus moters būklės, o vyro gal ir nepastebėjus?..Atsakyčiau- moteris yra moteris, ant jos laikosi pasaulis ir žmonija, ji židinio segėtoja, vaikų augintoja, ji švelnumas, meilė, t.t.- tai ir nesuderinama..