Taigis... Na, gerai, Internete apie ją informacijos yra, nors surasti gal ir ne taip lengva. Tai vėl pedagogė. Aišku, ta iškreiptąja prasme, kaip ir Peteris Maggo. Nuotraukoje - Reveka Plastinina, tuo metu, kai dar buvo ištekėjusi už kažkokio komunistinio laikraščio redaktoriaus. Revekka kovojo prieš kontrrevoliuciją, o jos vyras tą kovą idėjiškai pagrįsdavo...
Revekka Plastinina-Maizel-Kedrova (pavardė priklausomai nuo vyro, už kurio buvo tuo metu ištekėjusi) - viena iš revoliucionierių, komunistė bolševikė. Labiausiai pagarsėjo savo veikla Archangelske, kur 1918 metais vadovavo bolševikiniam "teismui". Nuteistuosius neretai pati ir sušaudydavo. Tuo metu prieš bolševikus kovoję baltagvardiečiai sugebėjo gauti įrodymus, kad ji savo rankomis sušaudė 87 karininkus, 33 civilius gyventojus bei pati organizavo maždaug 500 bėglių bei į nelaisvę paimtų generolo Milerio karių paskandinimą baržoje.
Vėliau ji persikėlė "dirbti" į liūdnai pagarsėjusį rusų vienuolyną Solovkuose (tie patys Solovkai (rus. Solovki) buvo kalėjimas, nuo kurio prasidėjo GULAGas, vėliau jie inspiravo Solženiciną romanui "Archipelag Gulag", beje, netgi Gorkis, Solovkuose apsilankęs, bandė protestuoti dėl tenykščių žiaurumų. Ir žinoma, būtent šiame lageryje garsaus sovietinio pedagogo Makarenkos vaikų perauklėjimo patirtis buvo pirmiausiai pritaikoma, auklėjant suaugusiuosius). Aišku, Revekkos Maizel-Plastininos-Kedrovos veikla ir toliau buvo ta pati, pvz., žinoma, kad ji organizuodavo kalinių gabenimą į Cholmogorus, kur vykdydavo sušaudymus.
Žinoma, kad į karjeros pabaigą ji neretai pasakodavo (net ir kaliniams), kad baltagvardiečiai ją norėjo pririšti prie kumelės uodegos ir paleisti tą kumelę per laukus. Su kaliniais Reveka Plastinina-Maizel-Kedrova elgdavosi isteriškai ir labai žiauriai, veik kasdien pati išsirinkdavo atsitiktines aukas nužudymams, dažniausiai - už bet kokius pokalbius darbo vietoje ar rikiuotės metu ar kitus smulkius "nusižengimus".
Kuo išties baigė Revekka savo karjerą, nelabai aišku, viena iš legendų pasakoja, esą jai ilgainiui pasimaišė protas, taigi, ji buvo paguldyta į to paties Solovkų lagerio psichiatrinį skyrių (apie jį - kita istorija - po to, kai Ukrainą nusiaubė Hlodomoras, ten, kaip ir būna badmečiais, atsirado žmogėdrų, kurie buvo totaliai naikinami, paprastai - sušaudomi, vos kilus įtarimui. Taigi, iš žmogėdrų išlikdavo tik pavienės moterys, kurioms būdavo visiškai atsisukę varžteliai - jas ir vežė į Solovkų psichiatrinį skyrių). Taigi, Revekka Maizel-Kedrova-Plastinina, esą pakliuvo į tą kalėjimo skyrių, kur jau po kelių dienų ją pasmaugė neaiškiu būdu iki jos vienutės prasibrovusi žmogėdra... Tiesa, taip ir lieka neaišku, už ką ją įkišo į tą psichiatrinį skyrių, nes budeliams tais laikais buvo leidžiama praktiškai viskas...
Beje, Revekka Plastinina-Maizel-Kedrova - ne vienintelis moters budelio atvejis Sovietų sąjungoje - žinoma ne viena dešimtis panašaus lygio žiaurumais pagarsėjusių moterų komunisčių, tiesa, didelė jų dalis buvo išnaikinta dar per pirmuosius valymus 1933, kai kurios - netgi dar anksčiau. Ir, beje, žinoma, kad labai daugelis tokių moterų atrodydavo labai inteligentiškai... Tik štai nuotraukų dauguma nepaliko...
|