Etiopijos žemdirbius užpuolė nauja nelaimė: bandant išspręsti humanitarinę krizę įveistos kalnų ožkos sulaukėjo ir masiškai naikina pasėlius, džiungles, o pastaruoju metu - net ir užpuola gyvenvietes, peršokdamos daugiau, nei 2 metrų aukščio užtvaras.

1986-aisiais siekiant pagerinti maisto tiekimą įvežtos specialiai atrinktos kalnų ožkų veislės, prisitaikiusios ėsti kaktusus ir ilgesnį laiką išbūti be vandens, išplito tiek, kad ėmė niokoti žemdirbių laukus. Dėl savo dantų, nosiaryklės ir skrandžio sandaros, šios ožkos sugeba maitintis net ir dygliuočiais, kaktusais, medžių šakomis.

Etiopijos žemdirbystės ministerija, įveisdama šias ožkas, tikėjosi, kad lengvai prasimaitinantys gyvūnai suteiks gyventojams daugiau mėsos ir pieno produktų, tačiau greitai paaiškėjo, kad pabėgusios į laisvę, ožkos ima daugintis nekontroliuojamai. Jau 1995-aisias ožkos dalyje rajonų tiek išnaikino miškus ir pasėlius, kad ėmė veržtis į kaimus, suėsdamos šiaudinius vietinių namų stogus, nugrauždamos plonesnes medines konstrukcijas. 1997-aisiais, dalyje Etiopijos rajonų kilus badui, ožkos ėmė migruoti ir į gretimas šalis, o jau 2002-aisiais buvo aptiktos Nigerijoje, Ugandoje, ir netgi Alžyre.

Manoma, kad laukinės kalnų ožkos Afrikai gali sukelti dar didesnes bėdas, nei dažni karai: šie gyvūnai dauginasi nepaprastai sparčiai, ilgainiui išnaikina visą augmeniją, ožkų nuėstuose plotuose ima plisti dykumos. Siūloma už kiekvieną nušautą ožką gyventojams mokėti premijas, bet nežinia ar tai pagelbės: dauguma Afrikos šalių yra pernelyg skurdžios, kad apmokėtų tokius kiekius nušautų gyvūnų.