Manau, kad vaikysteje jums nutikdavo visko: laimiu, nelaimiu, nuotykiu, prikresdavot eibiu isdaijgu ... taigi papasakokit ka nors is savo vaikystes.... Pamenu kaij buvau mazha..ojei.. )))))))) prisimenu sava isdaijgas.. kaij man buvo..hmz.. 6 metaij..man labai reijkejo.. tokios pat sukneles kaip mamos;))) visos geletos.. ryskios... na..tiesiog as ja paiemiau is spintos..ir ..su zirklemis.. nutrumpinau;)))) oj..ji man typo tyko;)))) ale kai uzseke... ojoj.... visai netyko;))))...aha..ir pietsi megau ant sienu.. kokiu 4 metu metuku nutapiau.. savo kambaryje.. paveijksla;))))))) ant savo kambario baltos sienos nupiešiau "paveikslą" dar gerai prisimenu, kaip piešiau pasilipau ant lovos ir rinkdama vaskinuku spalva kuriau "meno sedevra"..aha..kliuvo:)))

O as buvau baisiai neidomus ramus vaikas....prie kitu Na, musu namo sienos per abu aukstus buvo ispuostos mano sedevrais - gerai, kad tevai is karto suprato, kad esu dailininke is prigimties ir leido paisyti ant sienu, kiek sirdis geidzia - tai remonta padare man pradejus eiti i mokykla Dar kazkada pakvepinau mamos drabuziu spinta - visa kvepalu buteliuka supyliau i spinta [idomu, ko man tos spintos kvapas neitiko?..] Tai gerai, kad mano tevai supratingi buvo ir negavau i kaili uz siuos dalykus O siaip zbitku per daug nekresdavau, tik gal daugiau nerimauti del mano saugumo reikedavo - pvz., kai as isikardavau i medi ir jame uzmigdavau arba istigus kojai tarp saku zemyn galva pakibau ore )))

kadangi vaikystę praleidau su berniukais(nes nebuvo mergaičių kaiminystėj), tai atsitikimų tikrai labai daug būdavo
kartą žaisdami robinhuda, padegėm vištidę. Laimėj, vištos tuo metu buvo išėjusios pasivaikščiot Tik prisimenu, kad labai skaudėjo subinę nuo mamos rykščių
O šiaip, dažnai laipiodavau medžiais ir patikdavo kaštonais į žmones mėtytis.
Kartą skrisdama lėktuvu, iš mergaitės mongolės atėmiau apelsiną, tai labai verkė O dar kartą, namuose paėmusi plastmasines šukas, jas uždegiau ir mečiau ant medinių grindų
O dar ... mano senelė(amžiną atilsį), bijodavo vištų ... tai aš ją gąsdindavau, išėmusi šaldytą vištą, ir gainiojau po namus

tai va, tada atsidūkau, dabar užtat rami kaip bitutė

kad ir dabar aš gyvenu vaikystę. ir manau širdį iki pat mirties vaiku išliksiu. buvo visko. geriausia - šiaušt slidinėt nuo kalnų. ten tai rojus.

aha...is tiesu.. siame.. forume jauciasi..kad ) ce dar vaijkai..ir jiems dar paty vaikyste;))))))))) Nejau tarp musu nera ... daugiau kam..pasidalinti savo vaijkystes nuotykiais?:))) Netykiu..nors tu ka ...
nenusiminkite, kad vaikyste prabego - senatveje vel suvaikesite..

Padukus> na, gal kiti ne tokie drasus, kad prisipazintu savo zbitkus arba buvo taip gerai uz juos atausti, kad is galvos viskas isgaravo

ateijste... kartais taip uzsimanau vel buti vaiku, sugrizti į vaikyste i tuos be rupescių laikus... nejuntamo nuovargio, nudegusios vasara ir kelis kart nusilupusios odos, lekimo nuo kalnu kai 25 ir daugiau salcio (valio! Juk nereikia į mokyklą!)..... ir.. zinai.. daznai pamastau.. kad ir dabar mes esame.. vaikai dideli ir.. suauge.... Greiciausiai suauge.. tampame vel vaikais... o mazi budami.. taijp noredavome greiciau suaugti...

vaje, prisiminiau, kaip as norejau buti suaugusi!!... Ale paskutiniais metais kazkaip teko paragauti to suaugelisko gyvenimo... nors dar palyginus man siltnamio salygos kazkaip pasitaike, bet vis tiek kartais atsiranda nostalgija kokiam pirmam ar antram kursui... Kol kas dar nenoriu grizti i vaikyste - tik i nerupestingus studentiskus laikus Bet toks jau tas gyvenimas, kad jis juda tik i prieki - nors gal ir gerai, nes jei galetume laisvai judeti laike, tai tikriausiai greitai pavargtume nuo besiblaskymo, o gal amziams uzstrigtume vaikysteje ir nebebutu tu suaugeliu, kurie uzdirba pragyvenima tiems vaikams