Erotai, taigi būtent tai ir yra priežastys, dėl kurių Didysis Vilniaus Gaonas nusprendė kurti visą tą lietuvių ir žydų integracijos planą.
Pastebėjęs, kad žydams gyventi sunku, o pagrindinės jų problemos kyla dėl to, kad nei kalba, nei kultūra jie nesugeba susilieti su aplinkinėmis tautomis, jis nusprendė šią problemą išspręsti kardinaliai: žydus integruoti į vietinę visuomenę, tą visuomenę truputėlį pertvarkant pagal žydų poreikius. Lengviausiai tai padaryti buvo su lietuviais, kurie dar nebuvo pilnai sukrikščionėję, bet kartu jau prisitaikę prie Vakarų kultūros.
Kaip matome, Vilniaus Gaonas sugebėjo žydų transformaciją suorganizuoti taip sėkmingai, kad atrodo, lyg tikri žydai būtų beveik dingę iš Lietuvos. Parengiamasis tokios transformacijos etapas, sukūręs vietinių baltų ir lenkų terpėje žydams tinkamą aplinką, o šalį valdžiusius žydus ištirpti aplinkoje, buvo vykdomas jau po Vilniaus Gaono mirties, XIXa., o galutinis - visiško žydų paslėpimo esamoje gyventojų grupėje - jau XXa.
Apie tai, kad planas buvo sukurtas specialiai integravimui su lietuviais, byloja ir statistika: tarpukario Lietuvoje žydų buvo labai maža, tuo tarpu lenkų okupuotame Vilniaus krašte - daug. Bet vos tik tas Vilniaus kraštas prisijungė prie Lietuvos, žydai greitai integravosi į lietuvius (daugumoje - taip pat buvusius žydus) ir lietuvių skaičius sparčiai išaugo.
Labai gerai viską demonstruoja ir statistiniai duomenys: vien Vilniaus krašte 1931 gyveno apie 150 tūkst žydų, dabar visoje Lietuvoje - vos apie 6 tūkst., tuo tarpu holokausto metu Lietuvoje žuvusių buvo mažiau, nei 100 tūkst.. Akivaizdu, kad likus keleriems metams iki Holokausto, dalis žydų dar suspėjo persirašyti lietuviais, o tie, kurie priešinosi Vilniaus Gaono reformoms ir vis dar laikėsi atskirai, buvo pasmerkti mirti...
Holokaustas sunaikino ne tik tradicinę žydų dalį, bet ir didžiulę dalį lietuvių bei žydų istorijos, tuo pačiu paslėpdamas nuo žmonijos tikrąją lietuvių praeitį ir prigimtį...
|