"Kitoks gyvenimas" man asmeniskai asocijuojasi su svajone ar fantazija, kaip galejom gyventi vakar, bet siandien dar negyvenam.
Musu seneliai susirasdavo viena zmoguti ir su juo nugyvendavo gera pusamzi. Be ypatingu barniu ar pykciu. Ramybe, harmonija, supratimas..
Musu tevai taip pat megino...megina sekti siuo pavyzdziu, bet atsirado visokiu kitokiu , t.y. megstančiu isgerineti ir pan. Pradėjo masiskai irti seimos, ir vis dar si problema dideja. Mokslas, issilavinimas, didesnis zmogaus vidinio pasaulio supratimas, mokymasis kerstauti, siekti savu tikslu, prasipletusios galimybes, keliones visa tai galejo isprovokuoti? " Kur noriu , ten einu, ir niekas man nepaaiskins" ?Ar mazesnis mokslas nebutu musu padares bent siek tiek laimingesniais vidumi, asmeniniu gyvenimu? Kokie bus musu vaiku gyvenimai? Anuku? Ar isliks dar bent siokios tokios vertybes? Tarpusavio pagarba? Ar taip ir sunaikinsim vienas kita , o tuo paciu ir save?

Na, manau, nereikia taip jau idealizuoti tos praeities ir graziu mielu santykiu tarp sutuoktiniu. Buvo ir anksciau isgerinejimu, o tuo labiau smurto ir nepagarbos. Tik tiek, kad mes dabar turim daugiau laisvo laiko nei anksciau, tai ir prisigalvojam dar visokiu kitokiu dalyku.
Pvz., dabar jeigu tave musa, gali skirtis. O anskciau? Turiu galvoj pries 100 metu. Skyrybos buvo imanomos, tik jeigu irodai, kad tavo vyras impotentas, o tai dar turi patvirtinti 7 nepriklausomi daktarai. O kad tave musa, tai niekam neidomu buvo. Ka vargse kaimo moterele galejo padaryti? O be to, kur ji su kokiais 6 vaikais butu ejusi? I laukus ar miska gyventi ir badu stipti? [cia as neissigalvoju del tokiu skyrybu apribojimu - per seimos politikos paskaitas ta pasakojo destytoja].
Zinai, mano viena mociute LABAI dideleje pagarboje su savo vyru gyveno, beveik niekada nesipykdavo, o po pykciu apsisukdavo ir pasibuciuodavo. Bet zinai kodel ji istekejo uz mano senelio, kuris, kaip ji pati sake, buvo senas mergisius, prie visu kitoms papus graibantis? Ogi todel, kad jis turejo 20ha zemes. Stai tau ir meile. Kazin is ko dar ta pagarba buvo lipdoma...
Manau, kad jei turedami dabartini prota ir patyrima nukeliautume tuos 100 ar net 50 metu atgal ir pamatytume dabartinemis akimis ta gyvenima, kazin ar taip idealizuotume praeiti ir sakytume, kokie visi pagarbus ir laimingi buvo
Zinoma, nepateisinu zmoniu, kurie kas dvejus metus vis kita sugyventini susiranda ar santuoka kuria. Bet kai gyvena su zmogum, kuris geria, smurtauja ar dar kokiu blogu dalyku daro, tai nelabai matau prasmes tame. Tipo del vaiku? Vaikai ne tokie kvaili, kaip daugelis suaugusiuju mano. Jie mato, girdi, supranta, o svarbiausia jaucia.
Na, gal jau uzteks filosofuoti [bent siam kartui ]

Ups...tema buvo apie ateiti, o as tik apie praeiti ir dabarti pavariau Na, o del ateities tai manau, kad musu vaikai, anukai ir propro... tures vertybes, tik mums jos neatrodys kaip vertybes - kaip ir jiems neatrodys musu vertybes kaip vertybes. Be to, kai kurios mano tevu kartos vertybes man taip pat neatrodo kaip vertybes. Vertybes yra kintantis dalykas. Ir kas gali pasakyti, kad vienos yra geresnes uz kitas?

Be to, zmogus, manau, yra per didelis egoistas, kad sunaikintu save

ateisjte> niu nafyk... zenytys.. del 20 ha niu nea... tava mociute;))xexe su isskaijciavimu:) zenyjosi a wo gal ir anuke i ja?

Anuke ne i mociute, o i seneli atsidavus arba i kita mociute, kuri gerai su kitos mociutes vyru sutatre

o aš manau,kad gyvenimas - kaip ratas, tik su patobulinimais , viskas grįžta, tik pritaikyta būna atitinkamai aplinkai. Ir dabar santuokos iš išskaičiavimo - ne retenybė, tik ne tokioj prievartoj. Santuokų sutartys... taigi analogai ir seniau buvo.
kažkada ratas buvo akmeninis, vėliau - medinis, apkaltas geležim, o dabar - padangos:))))).

nelaimingos vestuvės būna ne dėl išskaičiavimo,
o dėl klaidų tame išskaičiavime...