Oi, mergaitės, kokią temą užkabinot
Šiaip, jei jau žiūrėsime rimtai, galime tarti, kad mūsų suprantama tiesos sąvoka gali būti apibrėžta, kaip mūsų naudojamos ženklų sistemos atitikimas objektyviajam (nesvarbu, ar įsivaizduojamam, ar "realiam", bet išoriniam duotajai ženklų sistemai) pasauliui.
Atitinkamai, galima tarti, kad tiesa - tai ženklas, sema, ar semema, viena vertus, nesukurianti prieštaravimo ar gramatinės klaidos mūsų naudojamoje ženklų sistemoje, kita vertus - atitinkanti objektyvųjį pasaulį.
Klausimas dėl pasaulio objektyvaus realumo gali būti atmestinas, remiantis aibės pilnumo reikalavimu: kadangi į realaus pasaulio sąvoką įeina ir mūsų pačių bei mūsų naudojamos ženklų sistemos sąvokos, sistema, sudaryta iš ženklų sistemos ir jos aprašomo pasaulio yra a priori nepilna, atitinkamai, jos rėmuose realumo klausimas negali būti keliamas.
Taigi, tenka daryti gan akivaizdžią išvadą, kad tipiniais atvejais tiesos ieškojimas iš ties reiškia vieną iš dviejų konfliktų: vienu atveju - atitikimo tarp ženklų sistemos ir pasaulio nustatymą, kitu atveju - dviejų komunikuojančių asmenų naudojamų ženklų sistemų sutapatinimo problemą.
Tuo tarpu "tikroji tiesa" - tai tik įsivaizduojamas idealas, kurio norisi siekti, bet kuris gali būti nagrinėjamas tik kaip išvestinė funkcija, tarp kitko, turinti kraštutinai didelę galią, iš serijos I(n)=func(n^func(n-1))
Tai tiek