ar galima siuolaikiniame pasaulyje buti nuosirdziu ir susilaukti to paties mainais? ar galima pasitiketi, nemeluoti, neisduoti ir dar tuo paciu metu ta pati gauti is artimo? kalbu, aisku, apie poros santykius. nes kuo labiau senstu, tuo daugiau pamoku gaunu, kad visgi niekam tas atvirumas ir saziningumas nereikalingi...
taigi, mielieji, noreciau, kad pateiktumete argumentu ( is savo gyvenimiskos patirties), jei tokiu yra, be abejo, kad visgi verta atiduoti visa save mylimam zmogui, nes ne visi kiaules
ar reikia gyventi tik del saves, savo interesu, draugu, pinigu, karjeros? neatsiduoti visa sirdim ir siela, nes vistiek apshiks?