Laukine, pažadu, po Naujųjų Metų išdėliosiu savo teoriją (buvo kitų, tapo mano
). Bet bendram pokalbiui tai ir nemaišo, nes įdomu pilnai išsiaiškinti kiekvieno iš mūsų supratimą. O kaip jį kitaip suprasti be papildomų klausimų ir kritikos. Tai vat dabar užsisėdau ant tavęs, nes daugiausia iš kitų ir parašei, tai yra ką panarplioti
.Dabar dėlioju tavo požiūrį.
Protas – tai yra kritiškas ir intelektualus procesas, kuriuo naudodamasis, žmogus turi galimybę surušiuoti gaunamas žinias. Būtina to proceso sąlyga – savo nuomonės derinimas su kitų žmonių nuomonėmis, o tai, savo ruožtu, yra būtina sąlyga pasiekti objektyvumą, nes viena nuomonė subjektyvi, o kuo tokių pat nuomonių daugiau, tuo daugiau ir objektyvumo (viskas paimta iš pirmojo Tavo aprašymo). Protavimas – tai procesas, sudarytas iš argumentų, faktų, abejonių, įrodymų, kontrargumentų, klausimų, paneigimų ir t.t. ir panašiai. Protavimo būtina sąlyga – dialogas su kitais protais, kad, suderinus visų nuomones, būtų rasti teiginiai, su kuriais sutinka visi arba dauguma protų, o tokie teiginiai ir yra artimi idealui, vadinamam tiesa. Žmogaus protas yra universalus, nes kiekvienas jį turi. Viena iš proto paskirčių yra tiesos ieškojimas. Pagrindinė proto funkcija yra pažinimo siekimas. Ribas protui nubrėžia pats žmogus. Proto ir intelekto paskirtis tapati. Protas ir intelektas skiriasi tuo, kad protas sukaupia informaciją, o intelektas ją apdoroja. Kitaip tariant Proto ir intelekto paskirtis tapati, bet tuo pačiu ir netapati. Taigi, protas be intelekto egzistuoti gali, o intelektas be proto negali, nes nebus ką apdoroti, kadangi protas yra žinių kaupykla. Bet protas su intelektu yra tapatūs
. Norint suformuoti proto apibrėžimą, reikia papasakoti apie protavimo procesą (kitaip tariant pirma reikia diskutuoti, naudojant neapibrėžtas sąvokas, o jau paskui jas apibrėžti). Ar niekur neiškreipiau tavo minčių, jas sudėliodamas į krūvą? Atsakyk tik, ar neiškreipiau, o ne kaip dabar tau pačiai tai atrodo. O toliau gal pabandom suvesti galus?
O dabar linksmoji dalis: Tavo mintis apie Dievą. Imu dvi tavo citatas:
1) “Dieva as suvokiu kaip meile,kaip zmogaus sugebjima myleti“.
2) „Del proto ir ''Dievo'' savoku dristu gincytis.Visu pirma ''Dieva'' sukure ne kas kitas,o butent zmogiskasis protas,ar ne taip?:) Zvelgiant is bendrazmogiskojo tasko,mano supratimu,jau geriau tegul zmones orentuojasi i prota,o ne i ''Dieva''.Pastarasis,daugumos poziuriu,gyvena kazkur isoreje,o protas,suvokia kiekvienas,randasi zmogaus smegenuose.“ ;
O dabar pakeiskime pirmoje citatoje žodį „Dievas“ į žodį „meilė“.
Čia taip ir manai, Laukine...?
Šiais metais paskutinė mano rašliava forume, tad linkiu visiems šios temos dalyviams geros Naujųjų Metų šventės ir gerų ateinančių metų
.Torinukas
bent jau vieną.
Taip nesinori nieko apibrezti,nes man tas brezti tolygu ideti i kazkokias ribas,o argi protas turi ribas?Na,kaip pradini taska ibresiu:protas kaupia zinias.O jau tada laisve interpretacijoms.Laisve pazinimui.Laisve naudotis protu pagal save,neuzmirstant salia esancio.Tikiu ir tikesiu,zmogaus prote tuno milziniska galia.