Kaip tai niekas negali nuspeti,asha?!O kam tada egzistuoja toks dalykas kaip psichoanalize?
O del pripazinus pateisinti arba nepripazinus nepateisinti,arba nebutinai(taip neaiskiai issireiskei ) ..Tai kaip cia gaunasi-ankstesniu savo zodziu atsisakai?
Truksta man Tavo mastyme tvirtumo[mazu,kazko nesuprantu?!].

Taip ,Pazinimas yra vienas ir jis nesusijes su laiku.

Aš kalbu labiau apie tą ką mes norėtume suprast ir pažint ir ant ko kuriama asmenybė, bet ir tavo mintis atrodo logiška .

Turbūt nepagavai kampo.
Psichoanalizė jau po laiko/fakto būna.
Yra momentai, kada neanalizuojama tuoj pat.

Neatsisakau savo minčių , o papildau, Laukine.
Pavyzdukas.
Automobilį vairuoja vyrukas. Avarija. Su negeromis kokiomis tai pasekmėmis.
Prieš 10 min jis niekada , jokiu būdu nebūtų pasakęs, kad pabėgs iš įvykio vietos.
Bet pabėgo.
Tokių situacijų yra ir daugiau, kada žmogus tarsi nepažįsta savęs. Sakykim dar- žinutė- tu išlošei milijoną. Nepatirta, nežinoma situacija.Kokia reakcija?Apalpimas. Euforija, šūksniai. Na...bilekas.
Pabrėžiau juk, kad ekstremaliomis sąlygomis .

Aha.Taciau tuo paciu sugebanti pagelbeti iveikiant ir ateityje zmogaus gyvenime galincias pasitaikyti dvasines problemas .

Drs, gal galėtum plačiau? Nesupratau kuo čia dėtas Betchovenas ir Vivaldis. Ir kaip tai susieti su savęs pažinimu? Man patinka paklausyti Bachą ir visiškai nevirškinu Cicino, bet tai niekaip neitakoja mano domėjimosi kitais dalykais. nebent jie būtų kūrę ne muziką, o rašę filosofinį birzgalą. Gal būčiau paskaitęs ir paanalizaves.

Na tu čia "neleidi" mum Nyčės komentuot ir net įžūliai leisiu sau pasakyti - steriotipiškai kalbi apie kitų steriotipus. O susieta empatija, kuri bent mano galva labai svarbi ir susijus su savęs pažinimu ir todėl manau klysti, kad mum turėtų būti neaktualus kito laikmečio žmogaus požiūris.

Kalbamės apie praeities genijus, remdamiesi jų kūryba, kalbame apie ateities žmogų.
Vargu, ar tai turėtų būti tik rašliava, tobulina ir taurina , vienokius ar kitokius pojūčius teikia bet kokios formos kūrinys.Svarbiau, turbūt turinys, ne forma.
Tik štai, jei praeitį[pamatus] siejame su ateitimi[ nežinojimu], kas ir kaip bus, praleidžiame vieną svarbią detalę, kad svarbiausia yra dabartis, ką šiandien žmogus kuria ir veikia, pažindamas save ir per pažinimą.Šiandienos negalima praleisti, tai nuosekli įvykių grandinė ir seka.
Taigi- ką tu veiki šiandien, žmogau???
Sakykim, kad šiandienai ir rytojui.Bet ne praeičiai.Tai praeitas etapas.
p.s. turėdama laiko, pasidomėjau praeities genijais..Labai daug keistuolių, mūsų akimis žiūrint, radau ..Galbūt anie, pažindami save, žinojo savo keistenybes, bet kūrybai tai netrukdė, tik aplinka ignoravo ? Pripažinimas atėjo žymiai vėliau, lyg kurta būtų su pamėtėjimu į ateitį.
p.p.s. ačiū, Laukine, už pataisytą citatoje klaidelę anksčiau- keistai dirba naujoji klaviatūra (paspaudus ENTER- ištaiso savo nuožiūra žodžius ; kaip telefone su funkcija T9 panašiai-pasitaisysiu ).