O vis dėlto, mes įpratę liūdesį vertinti neigiamai...... Norime jo atsikratyti, graužiamės, gailimės savęs, galbūt pykstam ar sielvartaujam, ir kas nuo to pasikeičia? Tampame dar irzlesni.....
Liūdesio neigimas nuo jo neišgelbės..... Tiesą sakant, nėra ko ir gelbėtis.... Aišku, skamba jei ne beprotiškai, tai bent jau keistai..... O geriau pagalvojus, kodėl Tu manai, kad liūdesys blogai? Aišku, galėtum išvardyti visokiausių nemalonumų, kaip: būnu nelaimingas, nematau gyvenimo prasmės, pykstu ant žmonių… Bet ar tai – „liūdesio darbas“? Čia tik pasekmės.... Pasekmės neigiamo požiūrio į jį.....Taip, mus nuo mažens lydi įsitikinimas, kad džiaugsmas yra gerai, o liūdesys – blogai.... Bet jeigu pabandytum pažvelgti kitaip – gal nėra nei to „blogo“, nei to „gero“?...
Ir jeigu yra džiaugsmas, bus ir liūdesys.... Tai ta pati energija, tik pasireiškia ji skirtingai. Nes mes įpratę vienaip reikšti liūdesį, kitaip – džiugesį…
_________________ Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų.......pats mylėk
|