Krizės masažas
Dėl krizės netekę darbo ar santaupų daužome Seimo langus, tik nuo to – vien linksmumas ir gėda prieš Izraelio žiniasklaidą. Į darbą paleisti visi 99 lietuvių žinomi būdai kaip apgauti valdžią ir pasipelnyti, nes ir dirbantieji gūžčioja pečiais dėl NPD, svarstydami, kaip išvengti didesnių mokesčių. Palaipsniui gimsta suvokimas, kad tie 700 Lt., kuriuos kitąmet reikės papildomai sumokėti VMI, atiteks kokiam kaimo mokytojui, ar ambulatorijos seselei – gal tada nebus tokie surūgę jų veidai, gal tada nesieks ranka akmeno ar bulkos su keušineiz...
Premjero aiškinimai apie antikrizinį planą, analitikų pastabos apie VILIBOR mažėjimą, o galų gale – palūkanų normų pasikeitimai turintiems paskolas tampa jau aiškesnėmis sąvokomis, nei koks nors „santykinis oro drėgnumas“. Pasaulinės finansų krizės akivaizdoje bent kas dešimtas lietuvis ilgėliau susimąstė apie makroekonomiką, o gal net ir perskaitė kokį ekonomikos teorijos pagrindų vadovėlį. Tai – absoliuti naujovė Nepriklausomoje Lietuvoje, nes pamažėl išlipame iš savo vystyklų, suprasdami, kad esame dalis globalių procesų, kurių įtaką savo ūkyje esame pajėgūs, bent dalinai, reguliuoti patys!
Žiūrime į protestus užsienyje ir suprantame, kad ten – problemos panašios, gal net skaudesnės, o dėl nuosmukio, pasirodo, kaltas vis kitas Kubilius – kiekviena šalis (net gi Latvija ar Vokietija) turi savo Kubilių! Atpirkimo ožiai sėdi valdžioje, o Krizei nusispjaut, kuris jų bus nušluotas eilinės apkaltos. Lietuvoje pamažėl atsiranda suvokimas, kad ne tik valdžia kalta dėl visų blogybių, tačiau tai anaip tol nereiškia, kad sėdinčiųjų prie lovio kontroliuoti nereikia. Tautos sąmoningumo procesas vyksta, tad, kaip nesutikti su Valentino Mitės nuomone, kad „krizė padės užbaigti grupės, kuri mano esanti tiesiog pašaukta mus amžinai valdyti, vyravimą visose gyvenimo sferose“?
Analitikai sako, kad Krizė gali būti naudinga naujiems verslininkams, nes senosios bendrovės ar ūkio šakos šiuo metu yra labai pažeidžiamos, o tie, kas dar turi pinigų ar idėjų, turi galimybę pigiai prisipirkti ar investuoti, kad ir į buto remontą. Jei bankrutuotų, kaip čia anksčiau spėliota, kokis gigantas, kaip „Maxima“ ,tai reikštų ne tik skaidresnį LEO, bet ir tai, kad atsivertų erdvė smulkiesiems verslininkams ar augytojams su tiekėjais aktyviau, be tarpininkų, veikti rinkoje. Vien ko verta gaivinama idėja „pirk prekę lietuvišką“!
Be to atkreiptinas dėmesys ir į proletariatinę – kapitalistinę reikalo pusę: kas buvo niekuo, tas taps viskuo (bent jau turi tokią galimybę keistis, kai keičiasi viskas aplinkui)
|