achaka, ir aš vertinu žmogų taip, kaip jis vertina kitus. Todėl tikrų draugų tik pora, su kuriais ir gimtadienį ir bent kokią šventę pažymėti smagu. Bet aš norėjau pasakyti, kad atėjo neeilinis gimtadienis ir nori ar nenori teks primti sveikinimus iš kolegų (tai ne tas pats, kas draugai), kurie iš esmės žmonės nėra blogi, bet man sunku su tokias būti, kai į akis šypsosi ir "narsto kitus po kaulelį", juos tedomina koks tavo sijonas... tas pats krepšys..., maistas ant stalo... ir t.t.. Manęs tokie dalykai nei domina, nei jaudina. Visų mūsų aplinkoje tokių žmonelių pilna, aš neturiu nieko prieš, lai jie šneka..., bet kodėl aš su jais turiu švęsti TODĖL IR PRADĖJAU TEMĄ: KAIP IŠTVERTI GIMTADIENĮ.
Dabar jaučiuosi geriau: žinau, kad aties ir praeis..., žinau, kad čia yra nuoširdžių žmonių

mi_ai_mi: atėjo neeilinis gimtadienis ir nori ar nenori teks primti sveikinimus iš kolegų (tai ne tas pats, kas draugai), kurie iš esmės žmonės nėra blogi, bet man sunku su tokias būti...
Supratau, kad tai yra kolektyvinis susitarimas- sveikinti su penketu ar nuliu gale , ar taip?
Na, jei pačiai nemalonu, galima save išeliminuoti iš tos tradicijos, bet ar tai išeitis?Kitas dalykas- jei pati esi vadovas. Čia jau niekur nenušoksi, bendradarbiai nepaleis..
Juk darbe žmonės tave mato kasdien, ir ydos, jei tokia kolektyve yra, apkalbinėti aprėdus ir papuošalus, tiesiog neįmanoma išvengti. Tai jau kolektyvo kultūra-bobiška liga, kuri paprastai kaip ir nepakeičiama, nebent jis[kolektyvas] kardinaliai pasikeistų savo struktūra .Santykių kolektyve reguliavimas nekažinkiek malonus ir lengvai pasiduodantis dalykas. Tikiuosi, kad jis visas apkalbinėjantis nėra, o nuotaika gali gadinti keletas žmonių.. Tavo vietoj būčiau lygiai maloni visiems,vistik tai tam tikra ceremonija, daugumai tu esi brangi, o jei kalbės viena- kita , tegu..Lojančių visada atsiras- ne tuo atveju- kitą progą ras.
P.S. Ale ot, susiuosto tie apkalbinėtojai, kaip pijokai, kurie vienas kitą svetimam mieste per 5 min. susiranda!
P.S.S. Kažkodėl man toptelėjo mintis apie Džeinę Eir ir jos kuklius papuošalus -pilką suknelę ir metalinę sagę. O kaip heroję pamilom visi skaitytojai už daug ką..

tai ką darome rezultate ?

Aš sakau, kad švęsti, kad ir kukliai, nes negalima būtų nuvilti žmonių, kurie mi_ai_mi myli ir laukia gimtadienio ..
Vat taip..

ashaka teisi. Negaliu nuvilti žmonių, o ir pareiga turiu atlikti, negaliu pabėgti - tokios tradicijos. Kad ir be noro, bet ruošiuosi ir jaučiu teks švesti 3 kartus: su giminėm, su kolegomis ir tikrais draugais. Kitaip neišeis. O kaip viskas praeis - papasakosiu. Ačiū, už supratimą.

Tris kartus čia kaip pasakyme "jei švesti, tai švesti". Trumpai tariant viskas OK, palaikymas yra, poreikis (sveikintojai) yra, jei poreikis yra - reikia duot ir džiaugtis "galiu duot". Niurzgliai - paplepės 10 minuciu ir patys pamirš ką sakė (susiras naują objektą). Ar verta dėl tokios smulkmenos gadint sau nuotaiką? Daugiau pasitikėjimo savim ir viskas bus tvarkoje.

P.s. Į pavadinimą atsakymas - džiaugsmingai.