web rašė:
Antra vertus- kodėl negalėtų tai būt tiesiog labdara žmonėms, nepatekusiems į prabangią koncertų salę?
Gal ir galėtų, jei laikas ir vieta nebūtų parinkta specialiai taip, kai žmonės net norėdami nelabai turi pasirinkimą, tiesiog siekiant įrodyt kažką. Būtų įdomu tokį eksperimentą dar atlikti ir savaitgalį, kokiame nors parke ir pažiūrėti ar visi skubės ir bus tokie beveidžiai skruzdėlės, kaip čia norima pavaizduoti. Bet kai žmonės turi savo nuomonę, stengiasi ją ir įrodyti savaip "suformulavę klausimą".
Dėl vaikų, na tai baikim juokus, vaikam įdomu tai kas išsiskiria, nes jų protas ir asmenybė dar tik iš pagrindų formuojas ir vidinis dialogas apskritai turbūt dar labai silpnas lyginant su suaugusio žmogaus. Ir jiem įdomu susipažinti su tuo kas ryšku ir nauja. Jei užsimaskavęs Josua Bellas ten tokiu metu grotų kasdien tuoj ir vaikų dėmesio neliktų. Tarkim kaip manot, kas vaikų dėmesį patrauks ar tarkime Čiurlionio paveikslai ar koks nors spalvingas, žaismingas plakatas su Kalėdų seniu ir pūkuotais gyvūnėliais? Ar tam irgi verta daryt "eksperimentą"? Gal pasakysit, kad tai nuoširdumas ir supraskim, kad Čiurlionio kūryba tai nesąmonė, kurią suaugusieji laikys vertingesne už plakatą, nes čia kaip toj pasakoj "Nauji karaliaus drabužiai"? Tiesiog vaikam įdomu (susi)pažinti aplinką, suaugusiam (vaikui
) daugiau mažiau jau pažinus išorinę aplinką (žinoma kiek tai įmanoma) labiau traukia pažinti žmogaus vidų, esmę ir pan. (kas aš, iš kur ir kiti gilūs ir banalūs klausimai
). Tada ir tampa įdomiau Čiurlionis, kur tenka vertint ne vien akimis. Aišku kai kurie tikėjimai ir filosofijos, neigiamai žiūri į tą susiformuojančią asmenybę, kurią dauguma (praktiškai visi) laikom savuoju "aš" ir kuri pas vaikus yra dar ne taip stipriai prilipus, bet čia jau per gilu šitai diskusijai apie tai kalbėt. Čia jau ir taip nuklydimas nuo temos kalbant apie žmones "vaikų stadijoje"
.
Dar viena išvada peršasi peržvelgus šį eksperimentą, akivaizdu, kad Joshua Bellas visgi nėra toks didis stebuklas, kuris sugebėtų sustabdyti inertiškai judančią minią. Nors ir neneigiu šio smuikininko talento, tačiau panašu, kad "realiame pasaulyje", tai nėra toks didis stebuklas, kuris neišpuoštas ir neapšviestas sugebėtų minią "ištraukti" iš jos vidinio dialogo ir sustabdyti piko metu. Taigi gal lygiai tokių pačių "Naujų karaliaus drabužių" principu mes linkę pervertint net ir tokius talentus? Tai sakydamas ir aš jaučiu grėsmę būti palaikytu neišprususiu, visgi elgiuos vaikiškai - sakau kas šauna į galvą