Nebloga reklama smuikininkui ir tokia "dvasinga", na ir Washington post pavadinimas ko gero nors iš pirmo žvilgsnio nepastebėjot, bet pasiliko Jūsų galvoje
! Lažinuos, kad po šito eksperimento Joshua Bell vardas, kurio dar daugelis žiūrėjusių eksperimentą nežinojo (nepaisant to, kad jo smuikas kainuoja
3.5 mln. žalių), tapo dar žinomesnis. Apeliuojant į žmonių nedvasingumą, meno nesupratimą greičiausiai pavyks sudomint ne vieną paviršutinišką didžiadvasį, kompensuoti savo nedvasiškumą "perkant". Talentingas darbas. Jei būčiau neskaitęs apie šį eksperimentą, šiandien nebūčiau pagalvojęs nei apie Joshua Bell (dar ir youtube pasižvalgęs), nei apie Washington Post. Dabar greičiausiai vos pamatęs gatvės muzikantą pirmiausia pagalvosiu ne tiek apie jo talentą, kiek apie
Washington post eksperimentą su
Joshua Bell. Reklama lendanti ne tik į akis, bet ir į dušią! Čia tik viena iš alternatyvių mano minčių, nepriimkit rimtai
. Šiaip situacija sukelia daug įvairių pamąstymų, bet žinau viena, kad įvertintų meną ir kūrybą natūralu, kad žmogus turi būti atsipalaidavimo būsenoje ir natūralu, kad skubant į darbą ar pan. tokios būsenos nėra. Herkaus mintis apie tai, jog tokiais eksperimentais siekiama pavaizduoti žmogaus "menkavertiškumą" taip pat, mano nuomone, nėra visai pieva.
Šiaip Washington post'ui žmonių dvasingumo, meno supratimo kelimas vargu ar yra pirmaeilis dalykas darant tokius eksperimentus. Nors tai virsta nekritikuojama skraiste, juolabiau kai čia dalyvauja toks talentas kaip
Joshua Bell. Jei ką čia tik alternatyvi mintis viena iš daugelio, nes buvo prašoma pasidalinti kylančiomis mintimis
P.S. Vaikus būtų sudominės ir ant kiaulės jodinėjantis Ronaldas McDonaldas ir greičiausiai į savo kalbą įsijautęs šūkaliojantis Hitleris
.