Bet_kas, jei tau tai atrodo juokinga, tai nežinau, ką pasakyti Tasai "juokingas" tyrimas psichologijoje padarė perversmą, didesnį nei Freudo darbai, sunaikindamas netgi ištisą tuo metu dominavusią psichologijos kryptį - biheviorizmą, tuo tarpu lingvistikoje tas pats "juokingas" tyrimas pradėjo kardinaliai naują etapą, iš esmės, netgi suskirstydamas lingvistiką į ikichomskinę ir postchomskinę. Šiuo metu kalbos analizės be Chomsky generatyvinės gramatikos nelabai net įmanoma įsivaizduoti Galime pridėti ir tai, kad būtent tas pats tyrimas įgalino taikyti ir formaliuosius tekstų analizės metodus Taigi, gal tarkim paprastai - tu tiesiog ir vėl užsirovei ant to, kad "akivaizdus" dalykas - to paties Chomsky atradimas, prieš kokį pusę šimtmečio žaibiškai pakeitęs kelis humanitarinius mokslus

Įgimtos kalbos žinios reiškia labai esminį dalyką - tai, kad mes įgimtai esame bendraujančios būtybės, komunikacija su padarais, panašiais į mus - mūsų genuose, tai - tiesiog neatskiraima mūsų mąstymo dalis. O dėl išmokstamų garsų (tarp kitko - "amam-mama" - tai tik viena iš versijų, beje, niekaip nepaaiškinanti kitų žodžių atsiradimo) - klausimas visgi ne apie tai.

Kardinalus klausimas apie tai, ar galime teigti, jog savo esme ir kalba, ir mąstymas - tai viena ir tas pat?

Tractor - autoritetu tiesomis paremtame moksle padaryt perversma gerokai paprasciau, nei moksle, paremtame tiesos autoritetu. Analogiskai tavo minetam Chomsky vienas toks Milton Friedman (Nobelio premijos laureatas) arsiai kritikavo John Maynard Keynes ekonomine teorija, net sukure nauja ekonomine teorija pavadinimu monetarizmas. Pasaulis kruva metu krykstavo, sauke apie perversma ekonomikoje, nurase Keynes teorijas i siukslyna... O siai dienai bando issemti monetarizmo sukelta krize ir atsiverte vadovelius is naujo kartojasi ta pati Keynes.

Su "trejybėm" gaunasi neįtikėtinų paradoksų, jei objektais laikysim pasaulėžiūros filosofiją (religiją), tai:

Musulmonai kaltina krikščionis ir vadina netikėliais (kvailiais),
krikščionys kaltina žydus (judaizmą) ir vadina pusiau žmonėmis (semi - reiškia pusę),
žydai kaltina musulmonus ir juos vadina blogiu.

Gauname žemyn krentančia degradacijos ir degeneracijos spiralę,
o įdomiausia, kad sukant į kitą pusę pagyrimai neprasideda,
tik ten "sukasi" kiti kaltinimai vedandys į tokį patį kritimą.

Viską stebi "ateistai" (žmonės dirbantys velniais) ir trina rankomis iš pasitenkinimo..

Bet_kas, tu tik nesupyk, ale pastebiu, kad Chomsky tau kaip raudonas skuduras buliui Nesvarbu, kas ir kur ir kaip, ir nesvarbu, kad pats Chomsky atrastomis tiesomis remiesi, bet paminėjus Chomsky, pradedi varyti belenką Prisipažink, kuo jis tau kliūna?

Tractor, remiuos savo galva, ne kazkieno "atrastom" tiesom, todel man visokie Chomsky kaip balastas tik trukdantis galvot. O jei trukdo - salinamas is kelio (galvos) be gailescio. Beje, kai biheviorizmas psichologijoje atsigaus, prisimink, kad tai nuspejau .

Bet_kas, po to, kai net biheviorizmo kūrėjas Skineris pradėjo kalbėti apie tai, kad išmoktos kalbinės struktūros tampa mąstymo pagrindu, pakeisdamos žmonių reakcijose išorinius stimulus, galiu drąsiai pasakyti: klasikinis biheviorizmas nudvėse visiems laikams ir niekada neatgims. Tarp kitko, iš tamstos pasakymo, esą biheviorizmas atgims, spėju, kad tamsta nesate susipažinęs su biheviorizmu, tiesa?

Šiaip, pastebėčiau, kad iš tamstos pasisakymų sprendžiant, esate truputį nepakankamai susipažinęs su didžiąja dalimi šiuolaikinių tyrimų - gal todėl ir bandote teisintis frazėmis "remiuosi savo galva, o ne kažkieno atrastom tiesom" Taip ar anaip, daugybė dalykų yra seniai išnagrinėta, įskaitant ir prieštaravimus, ir pan., tad labiau verta trumpai susipažinti su pasiekimais, nei neigti juos, netgi nieko apie juos negirdėjus

Taigi, klausimas toks - po Chomsky darbų, Skineris pradėjo kalbėti, esą žmogaus mąstymas paaiškinamas tuo, kad kai žmogus išmoksta kalbėti, kalba jam pakeičia išorinius dirgiklius, t.y., suformuluodamas tam tikrą kalbinę struktūrą - tekstą ar sakinį galvoje, žmogus į jį reaguoja, kaip į išorinį dirgiklį. Kitaip tariant, kalba pagal Skinerį jau tampa mąstymo ekvivalentu. Bet ar išties galime tarti, jog kalba - tai ir yra mąstymo esmė?

Tractor, susipazines as ir su Skiner ir su Chomsky. Vienintelis dalykas/skirtumas, as vengiu kelimo kazko ant pjedestalo (nesureiksminu). Reikalas tame, kad nors trumpame laike instinktus (kas ir yra behavior, ar kaip tu vadini biheviorizmas) imanoma permust (kalba vienas is permusimo budu), ilgame laike jie issimusa i pavirsiu naujomis formomis. Gali kiek nori isikalbinet (permusinet) "esi sotus", valgyt vis tiek reikia. Grubiai schema yra tokia:
instinktai -> mastymas-> kalba -> veiksmai,
vietoje
kalba -> mastymas -> veiksmai
kaip bandoma pateikti. Instinktai yra kur kas zemesnio lygmens kalba, nei ta snekamoji kalba. Kaip informatikui tau turetu tikt tokia analogija: instinktai yra asembleris, snekamoji kalba (pvz lietuviu) yra C, esperanto yra java.

Bet_kas, tu labai agresyviai nusistatęs kažkaip Paprasčiausias nuorodas į tyrimus ir jų autorius priimi, kaip įžeidimą kažkokį

Žiūrėk, su tais instinktais (tarp kitko, prisiminti galim dar ir Jungo archetipus) - instinktai (ir bazinės reakcijos, beje) - tai paprasčiausios giluminės sąvokos: prasmės, reikšmės ir ženklo trejiniai.

Jei lyginsim su programavimo kalbomis, tai neatitiks skirstymo į asemblerį, javą ir dar kažką, o greičiau bus panašu į vis sudėtingesnių bibliotekinių funkcijų hierarchiją.

Ir aukštesnio lygio funkcijų, kaip ir kalbos struktūralumo egzistavimas - nei kaip nors neigia instinktus, nei tų instinktų gali būti paneigtas.

Beje, jei jau grįšim prie ekonomikos - Keynes teorija kaip ir buvo, taip ir liko gana nepilnavertė. Ir naujesnės ekonominės teorijos irgi liko nepaneigtos. Sakyčiau, ekonomistai iki šiol pergyvena tą stadiją, kurią lingvistai pergyveno prieš šimtmetį. Ir jei tais laikais matematikai gan prispaudė lingvistus, sukurdami metateorijos ir metagramatikos tyrimų pagrindus, tai ekonomistams niekas to nepadarė - tipiškų ekonomistų naudojamuose modeliuose iki šiol viską bandoma suvesti į tiesines priklausomybes, iki šiol abejoja netgi tokiais akivaizdžiais dalykais, kaip ekonominiai ciklai ar standartų įtaka rinkoms. Apie parametrines funkcijas, Markovo sekas ar kitus dalykus - išvis nekalbu. Pakanka prisiminti, kad tie patys ekonomistai iki šiol bando ekonomines sistemas nagrinėti, kaip uždaras, atsietas nuo socialinių, mokslinių ir kitų procesų. Dėl to vargu ar verta lyginti ekonomiką su lingvistika - gaunasi maždaug tas pats, kas astrologiją lyginti su branduolio fizika

Vėlgi, noriu pastebėti, kad tu vėl kalbą sutapatinai su šnekėjimu, nors šnekėjimas - tik vienas iš kalbos panaudojimo atvejų Žvelk plačiau ir giliau