1. Sąvoka egzistuoja pirmiau nei ženklai, taisyklės ar kalba.
2. Sąvoka, sakyčiau, yra tikrovės modelis sąmonėje.
3. Sąmonė (protas) gali veikti be mums įprastų atributų.

p.s.
.. bet tai nereiškia, kad negali būti kitų metodų.

Herkau Mantai, tai, ką tu apibrėžei, kaip sąvoką, vienareikšmiškai yra prasmė - tam tikras abstraktas, reiškiantis kažką apibendrinto. Būkime tikslūs su terminais

Tada klausimas toks - ar protas gali taikyti abstraktus, jų nekonkretizuodamas, nesuvesdamas bent jau į vaizduotėje esančias reikšmes (t.y., sukonkretintus, tikslinius prasmių panaudojimo atvejus)?

Žodis "abstraktas" yra platesnis, aš kalbėjau apie "tikrovės modelius sąmonėje", šie modeliai gali būti ir abstraktūs.
Kada sukurtas modelis sąmonėje mus "tenkina", mes mėginame jį konkretizuoti (įdiegti realybėje).
Įdiegimas priklauso nuo supančios aplinkos, esant raštingumui, matematikos simbolikai - tai ir naudojame,
bet kuomet to neturime, naudojame galbūt medinę lazdelę ar akmenį.

O ar galime tokią formulę ar lazdelę turėti savo galvoje? Ar galvoje veikia toksai modelis, kaip "abstrakti prasmė" - "ženklas" - "konkreti reikšmė"?

1. Dalis žmonių (didžioji) turi konkretų mąstymą ir abstrakčius dalykus vadina "nesąmonėm".
2. Likusi dalis (nebūtinai išsilavinusi) turi abstraktų mąstymą ir vadinami "keistuoliais".

Šie keistuoliai sąmonėje turi 'n' abstrakčių modelių su 'm' abstrakčių ryšių nagrinėjamų 'e' tikslumu.

Kas liečia bendravimą, tai jis galimas tik:
a) su panašių sąvybių objektu.
b) su skirtingu, sugaištant 'k' apsimokančių priartėjimų ir taip "supanašėjant".

Tuomet objekto 'a' siunčiamas simbolis (ženklas) objekte 'b' sukuria jame 'n2' abstraktų su 'm2' ryšių ir 'e2' tikslumu,
tik idealiu atveju (praktiškai neegzistuoja) gali būti n=n2, m=m2, e=e2 - tai būtų absoliutus tarpusavio supratimas.

p.s.
Apie abstraktų įdiegimą (konkretizavimą realybėje) parašysiu kitą kartą.

Artimas idealiam bendravimo atvejis buna seimoje pragyvenusioje daug daug metu kartu ir atsislifavusiu rysius. Tada kai sako vyras su zmona "supanaseja".

P.s. perejimas is vieno mastymo i kita imanomas taciau labai skausmingas (pasaulio modelis subyra i sipulius ir reikia susilipdyt is naujo, panasiai kaip kudikiui is naujo pazint pasauli).

Bet kuriuo atveju, juk galim tarti, kad konkretų mąstymą turintis žmogus gali atpažinti kėdę, kaip kėdę, tik turėdamas galvoje abstrakčią kėdės sąvoką? O abstraktų mąstymą turintis žmogus gali identifikuoti konkrečią kėdę, kaip kėdę, nors ir yra linkęs mąstyti abstrakčiai?

Link ko aš suku: prasmės - ženklo - reikšmės trejybė egzistuoja visur. Galime dar tarti, kad komunikacija gali būti ir vidinė (vieno žmogaus galvoje), ir išorinė (tarp žmonių).

Bet tokiu atveju iškyla ir kardinalesnis klausimas - apie tai, kas gi yra kalba plačiąja prasme? Ar tiktai žodžiai, ar visas mūsų mąstymas? Chomsky tyrimai kažkada pademonstravo, jog kalbiniai sugebėjimai pas žmogų yra įgimti, o ne įgyti, t.y., žmogus, iš esmės, tik pasirenka tam tikrą ženklų rinkinį ir pakoreguoja vartojamą sintaksę. Taigi, kalba - tėra mąstymo atspindys ir turi tapačias mąstymui taisykles?

Kam tu ta Chomski kisi? Ir be kazkokiu, kazkokio Chomskio tyrimu akivaizdu, daugelis gyvunu generuoja garsus (daznius), taciau butent susikalbejimas garsais yra ismokstamas. Tas generavimas aisku igimtas, taciau transformacija amam (pieno valgymo garsas) i pirmaji zodi mama - ismokstamas.

P.s. Juokingas tyrimas patvirtines ir taip akivaizdu fakta. Kam jo reikejo, ko jis vertas ir kur jo vieta?