Dabar toki paveiksliukai su nubrauktu zuikiu yra ir Lietuvos traukiniuose...

Yra žinoma istorijų, kai netolimų atstumų keliautojai traukiniais naudodavo padirbtus geležinkelio darbuotojų pažymėjimus. Tačiau tokios gudrybės buvo neilgalaikės, nes paskuj juos atpažindavo, ko gero, iš ausų...

ir iš striukos uodegos..

Yra žinoma, kad medžiotojai jumoro dėlei vaikams lauktuvių parneša zuikio spirų... Nu ar barsto spiras autobusuose, neaišku. Gal iš baimės kartais......?

Turėjau pažįstamą, kuris gyvenime nėra pirkęs transporto bilieto. kai įlipdavo kontrolierius, visada apsimesdavo psichiškai nesveiku- išdarinėdavo tokias grimasas, kad tikrintojai nedrįsdavo prie jo net prieiti. Brrrrrrrr.
Jau geriau pirkti bilietą.

Tėvas pasakojo, kad gūdžiais sovietmečio laikais Kaune buvo tokis studentas, kuris irgi "zuikiu" važinėdavo, o kai jo pareikalaudavo susimokėti pabaudą, tas ištiesdavo brangų laikrodį, sakydamas, kad neturi pinigų. Tas pokštas, sako, ilgai buvęs sėkmingas, kol vienas kontrolierius nečiupo už laikrodžio...

Bet kokios krizės atveju zuikis išlošia- jo neveikia kainų kilimas

Kontrolieriai paskelbė zuikių medžioklės sezono atidarymą, todėl atsargiai mielieji

O jeigu nuoširdžiai... Žiauri man ta vargšų zuikių medžioklė. Paskutinį kartą važiuojant viešuoju transportu, regėjau itin namalonią situaciją. Tradiciškai buvo labai daug rankų ir kojų, na, dar trūko oro (bet tai smulkmena) Stotelėje ilipo senutė moteriškė, laimei, atsirado žmogus, netingintis pastovėti, ir ji galėjo atsisėsti. Atsisėdusi ėmė raustis rankinėje ir pagaliau surado bilietėlį, tiesė ranką ir prašė pažymėti. O visi tik lipo lauk, kiti bandė įsisprausti į vidų. Senutė vis tiesė tą bilietėlį.
Bet kai nesiseka, tai nesiseka. Įlipo kontrolierė ir netruko sugauti tą vargšą senutę. Nepadėjo jokie pasiaiškinimai, kad ji bandė pažymėti tą kvailą bilietėlį, kad jai sunku judėti, o čia dar tokia sumaištis. Kontrolierei tai buvo nesvarbu. Kaip ji šaukė ant tos vargšės senutės... Girdėjau būdama kitame troleibuso gale... Išdrožė ilgiausią litaniją, siaubingą moralą, savo piktu ir spiegiančiu balsu. Nė lašo pagarbos senam žmogui, nė lašo paprasto žmogiškumo... Visi nutilę žiūrėjom, buvo labai nemalonu... Išrašė baudą ir prigrąsino susimokėti, nes kai paduos antstoliams, reiks jai ir nebevalgyti, jog susimokėtų.
O Senutė tik žiūrėjo, rankoje laikydama tą nepažymėtą bilietėlį...