Pabandysiu startuot diskusija is tiesu labai sudetingu klausimu - kuo skiriasi, kuo panasus du zodziai - pasitikejimas ir tikejimas. Tai savokos kurias galima sutikti visur, tiek seimoje, tiek versle, tiek valstybeje. Savokos gramatiskai ziurint - bendros saknies, gi realybeje jos savyje nesa labai gilia prasme, kuri tik is pirmo zvilgsnio panasi.
Taigi kas yra tikejimas? Tikejimas - tai ka mes priimam kaip absoliuta, tai kas yra, visa kas vyksta tiesiog papildo musu suvokima.
Kas yra pasitikejimas - tai nebylus pareiskimas - sukurkit irodymais tikejima, abejone. Jei pirminis atskaitos taskas yra tikejimas - pasitikejimas kuria irodymus kurie patvirtina tikejima, like faktai paprasciausiai ignoruojami. Kai pirminis atskaitos taskas yra netikejimas - nepasitikejimas kuria argumentus patvitinancius/stiprinancius netikejima, like velgi ignoruojami.
Taigi, mes tikim, pasitikim ar ne zmogumi, verslu, institucija, ideologija?

Pokaldis cirke paskelbus zonglieriaus numery,kuris turi vaziuoti dviraciu per lyna kabanciu palubeje:Jis pervazios?Taip,as tikiu.Tai sesk kartu su juom ant dviracio!NEEEEEE

Taip,tiketi galima aklai,o pasitikejima reikia pagristi..

Kaip absoliutas, sakyčiau , yra įsitikinimas / ta pati žodžio šaknis/. Po rudens bus žiema.Gimimą keičia mirtis.2x2=4,.. Faktas, kad taip ir bus ir ne kitaip .
Tikėjimas , gyvenantis tavyje [prielaida] - labiau abstrakti ir kintanti sąvoka-tikėjimas dievu, tikėjimas, kad pasiseks , tikėjimas, kad bus vaikai amžini draugai, tikėti, kad egzistuoja tiesa . Įsivaizduoju, kad kintant sąlygoms,atsiradus naujoms aplinkybėms, tikėjimas gali pasikeisti.
Pasitikėjimas -labiau nukreiptas iš savęs į --> , vienpusis reikalas. Čia gali būti teisingas pasitikėjimas, gali būti iliuzoriškai iškreiptas. Pasitiki gydymo įstaiga, teleloto laimėjimais, kokia nors priesaika- o tau ima ir pakiša kiaulę.Tiek tikėjimas, tiek pasitikėjimas gali būti pažeisti ir virsti netikėjimu, nepasitikėjimu-ir atskaitos taškas pasikeis- jis bus jau kitas.
Vat taip galvoju, nes gyvenimo pavyzdžiai rodo tai.Tik parinkau paprastus , nesudėtingus pavyzdžius.

Čia labai įdomi tema, siūlyčiau ją pratęsti , nesustokim
Vien todėl, kad va, ir diskusijose, tiek realiame gyvenime, tiek virtualiame pasaulyje vyksta debatai , skiriasi požiūriai , neprieinama vieningos nuomonės bet kokioje srityje- sprendimuose kaip pasielgti, diskutuojant irgi- atkakliai ginama sava nuomonė.Gali būti užsispyrimas nenusileisti, žinių stoka, gali būti atsiradęs naujas požiūris į faktą, bet gali būti ir įsitikinimas, tiesa? Va, rudeninis įvykis- dėl seimo rinkimų ir politikos diedas diskusijos metu ant kito diedo varo su kirviu ir jį sužaloja. Brutualus, nusikalstamas, bet būdas įsitikinimui ir tikėjimui apginti.
Turbūt sutiksite, kad prarasti tikėjimą žmogui bet kuo - labai sunkus vidinis išgyvenimas?
kaip manote, ar lengva būti tokiu lanksčiu ir pertvarkyti savo vidinę konstituciją? Atsakę į šį klausimą, gautume atsakymą- iš vis ko vertas persitvarkymas.
Su pasitikėjimu paprasčiau- nukirtai-ir baigta.Sutinkate?Prieštaraujate?
Aš tai šitą temą drįsčiau pavadinti forumo ir gyvenimo vinimi - ant to laikosi pasaulis.

O aš visai skirtingai apibrėžčiau - pasitikėjimas - tai tikėjimas, pagrįstas patirtimi, prognozuojamumu. Pvz., jei aš daug kartų palikau pinigus Petrui matomoje vietoje ir jis nei karto nepavogė - tai aš galiu juo pasitikėti, nes mano patirtis įrodo, kad jis vertas pasitikėjimo. Kitaip tariant, aš tikiu, kad jis nepavogs pinigų, nors kitų įrodymų, išskyrus savo patirtį, neturiu. Tikėjimas gi paremtas ne patirtimi, o protiniais (ar emociniais) išvedžiojimais paremtas dalykas. Pvz., aš tikiu, kad Abonentas būtų pakankamai neblogas meras, nes jis patyręs verslininkas, ima vienodus 15 procentų, be to, kaip verslininkas, yra suinteresuotas Vilniaus klestėjimu. Arba, pvz., aš tikiu, kad Katalikų Bažnyčia yra pasitikėjimo verta institucija, nes ji vienija milijardą žmonių. Ir t.t..

Panašiai galvojam, tik gal išraiškos forma kita.
Išeitų taip, kad pasitikėjimas yra pats trapiausias, kintamiausias, kitaip tariant pasitikima tol, kol nepasikeičia aplinkybės- stačiau namą, pasitikiu savo darbo kokybe, tikiu, kad ilgai stovės. Arba Petras ėmė ir apsivogė.Savo pastangom imu nebetikėt,prarandu pasitikėjimą Petru, kai ima lysti padarytos klaidos , sužinau, kad Petras vogė. o tikėjau, kad nevogs.Su tuo ateina ir patirtis ir naujas savo jėgų pervertinimas-kitoks vertinimas.Ten anksčiau buvo įvardinta kaip atskaitos tašku.Tai ir bus mano nuomonės nukreipimas, pakeitimas apie Petrą, apie save. Tas kaip ir aišku.
Su įsitikinimu- irgi.
Tik su tikėjimu kyla šiek tiek abejonių .Labai norisi apsukti tavo pasakytą "pasitikėjimas - tai tikėjimas, pagrįstas patirtimi"ir pasakyti: "tikėjimas- tai pasitikėjimo faktų sankaupa,atėjusi per patirtį" tarkim, tikiu, kad ir šiais metais važiuosim į kelionę, nes važiuojame kasmet, tai dėsninga. Na, irgi per patirtį atėjęs tikėjimas. Įsitikinti negaliu, nes maža kas su ta ekskursija-infliacija nusineš pinigus, ar kas..
O anuo atveju tas pats tavo pasakymas labai tinka.Kad ir su tuo Abonentu - tikiu juo , nes mažai mokėjau mokesčių, pagražėjo mano mikrorajonas, palyginus su praėjusiais metais , prie namų įrengėme gėlynus, nes tam A. skyrė pinigų. Arba tikiu Dievu ir Bažnyčia, nes mano tėvai, seneliai, proseneliai tikėjo , mokė tvarkingai gyventi pagal krikščionišką moralę .Tikėjau moksliniu komunizmu, pakol ten tas ,tas ir tas neparašė geras dokumentines knygas, o aš jas pakol neperskaičiau..t.t.
Tikiu , kad čia sąvokų vartojimo teisingumas priklauso nuo to, iš kurio kampo prieisi prie sąvokų vartojimo , bet savo teisumu nepasitikiu, nes nesu tuo įsitikinusi..Dar pavyzdys..

traktorius, dar praleidai įsitikinimą - kaip jį apibrėžtum ir įkomponuotum tarp tikėjimo ir pasitikėjimo?