Kica. teisingai, tai –ir ne vien tai.
Yra ir dar. Padaryt žmogui reikia ir tai, kam jis būna nepasirengęs, neturi jėgų ar yra netikėta.
Ir kitas variantas- kada asmuo ar grupė žmonių žino, ko jiems reikia, bet nėra valios ir jėgų- tada tiesiog padaromas stebuklas.
O kada turi valią, nusistatymą ar pasirengimą , žino kelius ir būdus, tai nebus perlipimas per save, o tolygus tikslo siekimas, su tuo sutinku.
Galima turbūt ir dar išlankstyti mintį, gyvenimai pilni tokių pavyzdžių . Perlipt per save- tai padaryti neįmanoma.
Galima pasilikt ir su susitaikėliška mintimi- „aukščiau bambos neiššoksi“, tada jokių pastangų nereikės, gali tapti net genijumi, bet ar visi to nori?
Pasižvalgykit po savo gyvenimus- tokių pavyzdžių rasit.

Vienas idomesniu perlipimo per save atveju - loterijose laimeti milijonai. Dazniausiai metu-poros begyje isnykstantys kaip dumas. Cia ir priezastis, ir pasekme perlipimo per save, per savo galimybes. Kaip ir visi kiti lipimai, tai dazniausiai vidines kovos su neadekvaciu realybes suvokimu rezultatai.

стремителный шаг вперед - резултат хорошего пинка с зади

Taigi kad,arba lipi per save,arba-per kitus..Nors man asmeniskai kur kas priimtinesnis pirmas variantas(tiesa,as tai ivardiju netgi ne perlipimu per save,o tiesiog-vidine tolerancija) .Gyvenime reikalingas kompromisas!

Taip, lipant per save, netyčia/tyčia galima perlipti ir per kitą. Dėl įvairių priežasčių ir vidinių paskatų.Čia jau kokiu tikslu vyksta lipimas. Manau, kad individualistinėje visuomenėje tame ir vyksta bankrotas, vienas kito žlugdymas.