Kartais aš jau geriau vertinu pinigingus nei intelektualius*, jei imsim kaip atskiras savybes, būdingas ne vienam žmogui, nes į pirmą, jei jau kvailas, bet save labai išaukštinęs, pažiūri tiesiog ir pagalvoji, duok kelią, o kai žmogus kažkiek intelektualus, bet dar ne tokio lygio, kad to visaip kaip, arba bent jau vienaip ar kitaip, nebandytų rodyt ir iškelt siekdamas, tyčia ar kaip dažniausiai tiesiog savaime labai mylint save, kažkaip sumenkint kitą, tai tada būna kur kas sunkiau bendraut (o tokių kur moka yra vienetai). Čia daugmaž, šiek tiek suvėlęs, pasakiau, kokius žmones nelabai mėgstu (nors turiu pripažint, kad ir pats kartais taip pasielgiu)
. O maloniausi žmogai tokie, apie kokius kalbėjo Vikingas, kada bendraudamas negalvoji minutę prieš kažką sakydamas, ką sakyt, ar tinka sakyt, kaip sakyt ir t.t.
*tokiais jau laikau tuos, kurie be to kaip pavalgyt, išsituštint, padirbt, kad ir pašert paršiukus ir pavalgydint šeimą ir pan. pagalvoja, domis dar kažkuo daugiau, nesakau, kad visi "neintelektualai" yra buduliai, ar tokius niekinčiau, tiesiog...