na shtai mano baimes nepasitvirtino.... nei zhmones nei maitvanagiai seimunai to taip nepaliko....

straipsnis ish delfio

Kol prezidento Valdo Adamkaus atstovai atkakliai tyli apie abejonių keliančią paramą šalies vadovui, Lietuvos politikai svarsto galimus problemos sprendimo scenarijus. Praėjo savaitė nuo "Lietuvos žinių" straipsnio apie prezidento V.Adamkaus skolų padengimo aplinkybes po nesėkmingų 2003 metų šalies vadovo rinkimų, tačiau prezidentūra iki šiol nepateikė visuomenei jokių paaiškinimų.

# Prezidentas tylės
# Prieš dvigubus standartus
# Vieši raginimai
# Galimas tyrimas
# Teisėsaugos pareiga
# Gynėjai – socialdemokratai

Prezidentas tylės

Kaip skelbta, po rinkimų likusią 1,2 mln. litų prezidento skolą sumokėjo V.Adamkaus fondas. LŽ turi dokumentus, rodančius, kad dalį skolos - daugiau kaip 400 tūkst. litų - prieš pat V.Adamkaus kadencijos pabaigą padengė Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui priklausančių bendrovių darbuotojai. Jie per kelias dienas pervedė nuo tūkstančio iki 10 tūkst. litų sumas, nors patys tada oficialiai gaudavo minimalų atlyginimą.

Tuo pat metu, likus dviem dienoms iki kadencijos pabaigos, šalies vadovas išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę Rusijos verslininkui Mansurui Sadekovui, įdarbintam V.Uspaskicho įmonėje "Vikstata". Rekomendacijas šiam asmeniui parašė pats V.Uspaskichas bei dar du Darbo partijos nariai. M.Sadekovo nuopelnai Lietuvai - neaiškūs, o šalies vadovo dekrete, be kita ko, nėra nurodyta, kokiu pagrindu jam suteikta mūsų šalies pilietybė išimties tvarka.

V.Uspaskichas ne kartą užsiminė galįs paviešinti paramos V.Adamkui aplinkybes. Tačiau netikėtai grįžęs iš Maskvos, kurioje beveik dvejus metus slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugininkų, ir Kėdainiuose laukdamas teismo sprendimo dėl partijos juodosios buhalterijos, "darbiečių" lyderis tapo nekalbus. Dabar jis tvirtina, kad šnekėti apie V.Adamkaus finansavimą - "dar ne laikas".

Per penkerius metus nuo 2003-iųjų rinkimų nei prezidento atstovai, nei V.Adamkaus fondo darbuotojai taip ir nesiryžo visuomenei atskleisti aukotojų pavardžių bei pilietybės M.Sadekovui suteikimo aplinkybių.

"Prezidentas pakartojo, kad nėra įsipareigojęs nė vienam savo finansiniam rėmėjui, taip pat nesikišo ir netvarkė finansinių reikalų. Antra, prezidentas nesikreips į teismą ir neprašys specialaus tyrimo, kaip ir iki šiol neprašė dėl nė vienos užgaulios jo adresu informacijos", - vakar LŽ perdavė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Prieš dvigubus standartus


Diskusijos dėl V.Adamkaus skolų padengimo ir su juo sutapusio pilietybės išimties tvarka suteikimo verda ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. "Visi painūs klausimai turi būti išaiškinti. Prezidentūra galėtų pateikti paaiškinimus. Kiekvienas nepaaiškintas dalykas sukuria daugiau spėlionių negu reikia", - LŽ sakė europarlamentaras Aloyzas Sakalas.

Jam antrinanti europarlamentarė Ona Juknevičienė, neseniai pasitraukusi iš Darbo partijos, įsitikinusi, kad prezidentūros sprendimas tylėti mažina Lietuvos žmonių pasitikėjimą šia institucija. "Neabejoju, kad iškilusią problemą reikia išsiaiškinti iki galo - nes įstatymai Lietuvoje turėtų galioti visiems vienodai. Dar svarbiau, jog iškilusi problema susijusi su šalies vadovu, kurio pagrindinė funkcija - sergėti Konstituciją. Šioje situacijoje matai, kad žmogus neatlieka savo pagrindinės pareigos, nes netaiko sau principų, kurie taikomi visiems", - kalbėjo O.Juknevičienė.

Jos manymu, šiuo metu ne svarbiausias klausimas yra ir V.Uspaskicho sprendimas nekalbėti apie paramos V.Adamkui aplinkybes. "Užtenka to, kas jau vieša. Yra paskelbti rėmėjų sąrašai, yra prezidento kalbėjimas, kad jis nieko nežino ir žinoti nenori. Tokia pozicija mažų mažiausiai neteisinga - prezidentui tuos klausimus reikėtų išsiaiškinti ir paaiškinti", - įsitikinusi europarlamentarė.

Pasak O.Juknevičienės, kol prezidentūra ir toliau tyli, V.Adamkaus skolų padengimo ir su tuo susijusį pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimą turėtų imtis spręsti Seimas. "Taip daryta R.Pakso atveju. Tuo metu seimūnai buvo itin aktyvūs, labai norėjo išsiaiškinti. Sakyčiau, situacija kai kuriais atvejais analogiška: neaiškios pinigų gavimo aplinkybės, su tuo susijęs pilietybės suteikimas. Seimo nariai privalo tuo domėtis, nes jie tam ir išrinkti, yra žmonių atstovai, turintys neleisti pažeidinėti įstatymų - nesvarbu, kam - prezidentui ar paprastam tarnautojui", - ragino europarlamentarė.

Vieši raginimai


Seimo nariai kol kas atsargiai kalba apie 2003 metų V.Adamkaus skolų padengimo aplinkybes. Tačiau Lietuvos parlamente vis garsiau skamba raginimai prezidentūrai atvirai prabilti apie susiklosčiusią padėtį.

Vakar į prezidentą V.Adamkų viešu laišku kreipėsi Seimo narys teisininkas Kęstutis Čilinskas. Jis pasiūlė šalies vadovui išsklaidyti visuomenės abejones ir viešai atskleisti aplinkybes, kuriomis, tarpininkaujant V.Uspaskichui, buvo suteikta Lietuvos pilietybė Rusijos piliečiui M.Sadekovui ir tuo pat metu V.Uspaskicho kontroliuojamų bendrovių darbuotojų sąskaita V.Adamkaus fondui perverstos didžiulės finansinės paramos sumos.

Prabilti prezidentūrą ragina daugelio politinių partijų lyderiai. "Įtarimų šešėliai, susikaupę virš V.Adamkaus, jo autoriteto nestiprina, tuo pat metu leidžia V.Uspaskichui palaikyti įtampą. Nesakau, kad valstybės vadovas yra šantažuojamas, bet, išsklaidžius tuos šešėlius, prezidentui ir Lietuvos visuomenei būtų tik geriau", - tvirtino Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.

Situacijos išaiškinimo laukia ir Valstiečių liaudininkų frakcijos Seime seniūnė Aldona Staponkienė. "Visi įstatymai privalomi net Dievui. Jeigu yra paskelbta informacija, kelianti įtarimų, reikia nedelsiant apie tai kalbėti ir aiškintis tiems žmonėms, kurie gali išdėstyti visą situaciją", - sakė politikė.

"Pasigendu reakcijos tų žmonių, kurie turi saugoti prezidentą, ir, jeigu atsiranda kokių abejonių, pasiaiškinti visuomenei. Manau, tai yra pasekmė ir šiandien egzistuojančios ydingos sistemos, kurios nesiryžtama pakeisti iš esmės", - teigė Seimo socialliberalų vadovas Algirdas Monkevičius.

Galimas tyrimas

Akivaizdu, jog Seime bręsta ir rimtesni sprendimai, jei prezidentūra taip ir neatskleis laukiamos tiesos. "Šioje situacijoje užtektų vieno dalyko: kad prezidentas inicijuotų vidinį tyrimą ir nustatytų žmones, kurie prie to prisidėjo, ir kad tų asmenų neliktų bent jau valstybės tarnyboje. Tai būtų didelis žingsnis į priekį. Bet jeigu to nebus, bijau, procesas gali eiti tolyn. Deja, tada ir pačiam prezidentui bus labai nemalonių pasekmių", - savo nuogąstavimus LŽ išdėstė Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.

Pasak jos, kaip susidėlios aplinkybės, šiuo metu pirmiausia priklauso nuo šalies vadovo pozicijos. "Sunku prognozuoti, kaip viskas bus, bet procesas plėtosis - netikiu, kad kaip nors sustos. Ir Seime, ir kitur atsiras jėgų, kurios pradės kelti klausimus, jeigu neišgirs atsakymo iš prezidento. Aš asmeniškai vis dar laukiu prezidento atsakymo ir veiksmų. Tiesiog labai jo to prašau", - kalbėjo parlamentarė.

Apie tai, kad prezidento ar jo komandos veiksmus gaunant paramą gali tirti Seimas, svarsto ir parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius, jautęs stiprų spaudimą dėl principingo Valstybės saugumo departamento veiklos ir su tuo susijusių aplinkybių tyrimo. "Būčiau už tai, kad šią problemą imtųsi nagrinėti Seimas. Tačiau nelabai jau tikiu šiuo Seimu. Ar bus pakankamai jėgų ir sąžiningumo galutinai išsiaiškinti? Bet jei nesiaiškins šis, aiškinsis naujasis Seimas", - neabejojo parlamentaras.

Vis dėlto iniciatyvų dėl prezidento rėmimo aplinkybių tyrimo gali pasirodyti dar šios kadencijos Seime. Kaip LŽ užsiminė frakcijos "Tvarka ir teisingumas" vadovas Valentinas Mazuronis, šios frakcijos nariai "analizuoja situaciją".

"Neatmesčiau galimybės, kad netrukus atsiras kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir prašymas išaiškinti, ar prezidento dekretas dėl pilietybės M.Sadekovui išimties tvarka suteikimo iš tiesų nepažeidžia Konstitucijos. Kitas dalykas, kiek Seimo narių jį paremtų. Geriausias variantas būtų, kad jis būtų pateiktas Seimo vardu - tokiu atveju KT turėtų pateikti atsakymą gana greitai. Kitu atveju, jei kreipsis grupė narių, atsakymo gali tekti laukti ir kelerius metus", - svarstė V.Mazuronis.

Teisėsaugos pareiga

Informacija dėl paramos V.Adamkui abejonių kelia Liberalų ir centro sąjungos vadovui Artūrui Zuokui. Būtent jį prieš kelerius metus, kilus skandalui dėl liberalcentristų finansinių santykių su verslo grupe "Rubicon group", prezidentas V.Adamkus ragino laikytis politinės moralės reikalavimų.

"Labai svarbu, kad Lietuvoje nebūtų dvigubų standartų. Jeigu yra neteisėtai suteikta pilietybė, tada nesvarbu - ar R.Paksas, ar V.Adamkus - turi labai konkrečiai paaiškinti tokio sprendimo aplinkybes, o jeigu yra pažeidimų - atsakyti už tai", - LŽ sakė A.Zuokas.

Liberalcentristų lyderis, kurio veiklą taip pat nagrinėjo parlamentinė komisija, teigė esąs nusiteikęs prieš politinius procesus. "Geriausiai abejones galėtų išsklaidyti pats prezidentas. Kitu atveju tai būtų teisėsaugos institucijų reikalas", - pridūrė jis.

Gynėjai – socialdemokratai

Vieninteliai socialdemokratai jau praėjusią savaitę ėmėsi ginti prezidentą - bandymus išsiaiškinti jo skolų padengimo aplinkybes ir to padarinius šalies vadovo veiklai pavadino "žiniasklaidos grupės" puolimu prieš V.Adamkų.

"Kur mūsų pilietinė visuomenė, jos atstovai, kur laisvoji žiniasklaida? Kur atsakingos politinės partijos? Ar mums jau neberūpi laisvė ir demokratija? Ar išsigandome ir susitaikėme?" - skelbiama Socialdemokratų partijos informacinio centro pareiškime.

Kaip žinoma, šiuo metu Seime inicijuojamas ir kitas tyrimas - dėl premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės sudarymo aplinkybių. Kaip skelbta žiniasklaidoje, paramos skiriant premjeru jį, o ne tuometinio socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko siūlytą Zigmantą Balčytį, G.Kirkilas važiavo prašyti Darbo partijos atstovų. Jo palydą tuo metu sudarė politologas Raimundas Lopata ir "Dujotekanos" vadovas, minėtas per saugumo skandalą, Rimandas Stonys.