Dėl VR rūmų sujungimo su Katedra: nesu architektas, bet iš praktinės pūsės palikti tarpeli tarp 2 didžiulių pastatų - NESAMONE. Manau tarpo tikrai nebuvo. Greičiausiai VR ir katedra buvo vienas ansamblis - vienas pastatas. Gal tikrai kunigeliai neleido sujungti, nežinau, bet kad tas tarpelis neigiamai atsilieps abiems pastatams - akivaizdu. Pradės pelyti sienos, augs sąmanos, įtariu net pamatų nusėdimą.

Balvonai, tas "tarpelis" - geri keli metrai, ventiliacijos ten pakaks, nesijaudink Kita vertus, tasai "tarpelis" ten ir buvo, tik sujungimai buvo dviem galerijomis.

------

Nukrypstant tą istorijos vingį - Antakalnis, kaip žinia, buvo didžturčių rajonas, kur nenorėjo gyventi paprasti žmonės. Nenorėjo todėl, kad žemės kaina buvo užkelta iki negalėjimo, o pastatų statyti beveik neleisdavo - ponai norėjo turėti parkus medžioklei pačiame miesto pakrašty.

Bet vėlgi, kalba šį kartą ne apie tai, o apie Petro ir Povilo bažnyčią. Legenda, paskleista Teodoro Narbuto, sako, kad tenai kažkada buvusi meilės deivės Mildos šventykla. Kiti gi istorikai nesutaria, ar tokia deivė Milda egzistavo išvis. Lietuvai priėmus krikščionybę, vietoj Mildos šventyklos buvo pastatyta bažnyčia - buvo įprasta pagoniškus dievus keisti krikščioniškais tiesiogiai, griaunant senąsias šventyklas.

Per karą su maskvėnais 1655-1661 bažnyčią rusai sudegino, bet jau 1668 buvo pradėta naujos bažnyčios statyba. Ją finansavo Mikalojus Pacas, Didysis Lietuvos Getmonas bei jo brolis Didysis Kancleris Kristupas Pacas. Buvo pastatyta bažnyčia, tapusi vienu ryškiausių Lietuvos baroko šedevrų. Nors gan griežta išorėje - turinti ankstyvojo baroko (pereinamojo iš renesanso) bruožų, vidaus apdaila bažnyčioje artimesnė rokokui - pačiai vėlyviausiąjai ir puošniausiąjai baroko formai.

Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčia - vienas iš statinių, kurie ne itin tepakito nuo senųjų laikų - tik I-ojo pasaulinio karo išvakarėse rusai pavogė varpus (kaip ir visų kitų Vilniaus bažnyčių), vėliau buvo nugriauta netoli bažnyčios stovėjusi koplytėlė.

Didysis getmanas Mikalojus Pacas, mirdamas paprašė būti palaidotas po bažnyčios slenksčiu ir užrašyti ant antkapio (slenksčio) "Hic iacet peccator" ("Čia ilsisi nusidėjėlis"). Bet XVII a. pabaigoje į antkapį trenkė žaibas, perskėlęs granito luitą, todėl užrašas buvo perkeltas - dabar jis yra dešinėje nuo įėjimo, ant sienos.

Šalia bažnyčios ilgą laiką buvo Antakalnio turgaus aikštė, vėliau - buvo pastatytas transporto žiedas. Po popiežiaus vizito į Vilnių 1993, aikštė buvo pervadinta Jono Pauliaus II vardu.

Tie keli metrai nieko nereiškia, kai sienų aukštis yra kelis kart didesnis. Vsio, daugiau apie tą tarpą nerašysiu, negadinsiu temos.

antroj nuotraukoj kairej matosi mano darboviete :D:D traktor ish kur tas zhodis getmonas ????? visalaik maniau esant etmonas

Vikingas - murinis pirmas nuo tilto, ar antras/trecias?

betkas nu ten tokis namukas kairej antroj fotkej ))))

Vikingai, susipainiojau, lenkiškai skaitydamas apie tą "Hetman wielki litewski – dowódca wojsk zaciężnych, potem komputowych Wielkiego Księstwa Litewskiego, czyli armii litewskiej" Atsiminiau tik, kad tas "etmonas" yra kitoks, nei lenkiškas "hetman", ale užkrito atminty koks, tai suvarčiau paprastą tradicinį lietuvinimą, kai "H" keičiama į "G", ale nepagalvojau, kad ta pati "H" lygiai taip pat lengvai ir prarandama. Ačiū, kad mane pataisei

Va, dar kelios nuotraukos iš XIX a. pabaigos - šios jau apie Vilniaus žydus, kurie tuomet sudarė vos ne pusę visų Vilniaus gyventojų. Tiesą sakant, ir dabar dar nieks negali tiksliai pasakyti, kiek gi tada gyveno Vilniuje žydų - dalis pastarųjų surašymuose būdavo priskaičiuojama prie lenkų ar vokiečių, vėliau - ir prie rusų.

Žydams Vilnius buvo tapęs pasauline jų kultūros sostine - Didysis Kunigaikštis Vytautas juos priėmė, o vėlesni Lietuvos valdovai globojo, tad žydai Lietuvoje suklestėjo, jų skaičius buvo sulyginamas net su lietuvių ar lenkų skaičiumi. Ne veltui Vilnius vadinamas Šiaurės Jeruzale - būtent čia prasidėjo religinės judaizmo reformos, būtent čia Didysis Gaonas sukūrė slaptąjį mokslą - Kabalą.

Bet vėlgi, kadangi čia dedam nuotraukas, tai mažiau kalbėkim, o daugiau žiūrėkim