Balvonai, tas "tarpelis" - geri keli metrai, ventiliacijos ten pakaks, nesijaudink
Kita vertus, tasai "tarpelis" ten ir buvo, tik sujungimai buvo dviem galerijomis.
------
Nukrypstant tą istorijos vingį - Antakalnis, kaip žinia, buvo didžturčių rajonas, kur nenorėjo gyventi paprasti žmonės. Nenorėjo todėl, kad žemės kaina buvo užkelta iki negalėjimo, o pastatų statyti beveik neleisdavo - ponai norėjo turėti parkus medžioklei pačiame miesto pakrašty.
Bet vėlgi, kalba šį kartą ne apie tai, o apie Petro ir Povilo bažnyčią. Legenda, paskleista Teodoro Narbuto, sako, kad tenai kažkada buvusi meilės deivės Mildos šventykla. Kiti gi istorikai nesutaria, ar tokia deivė Milda egzistavo išvis. Lietuvai priėmus krikščionybę, vietoj Mildos šventyklos buvo pastatyta bažnyčia - buvo įprasta pagoniškus dievus keisti krikščioniškais tiesiogiai, griaunant senąsias šventyklas.
Per karą su maskvėnais 1655-1661 bažnyčią rusai sudegino, bet jau 1668 buvo pradėta naujos bažnyčios statyba. Ją finansavo Mikalojus Pacas, Didysis Lietuvos Getmonas bei jo brolis Didysis Kancleris Kristupas Pacas. Buvo pastatyta bažnyčia, tapusi vienu ryškiausių Lietuvos baroko šedevrų. Nors gan griežta išorėje - turinti ankstyvojo baroko (pereinamojo iš renesanso) bruožų, vidaus apdaila bažnyčioje artimesnė rokokui - pačiai vėlyviausiąjai ir puošniausiąjai baroko formai.
Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčia - vienas iš statinių, kurie ne itin tepakito nuo senųjų laikų - tik I-ojo pasaulinio karo išvakarėse rusai pavogė varpus (kaip ir visų kitų Vilniaus bažnyčių), vėliau buvo nugriauta netoli bažnyčios stovėjusi koplytėlė.
Didysis getmanas Mikalojus Pacas, mirdamas paprašė būti palaidotas po bažnyčios slenksčiu ir užrašyti ant antkapio (slenksčio) "Hic iacet peccator" ("Čia ilsisi nusidėjėlis"). Bet XVII a. pabaigoje į antkapį trenkė žaibas, perskėlęs granito luitą, todėl užrašas buvo perkeltas - dabar jis yra dešinėje nuo įėjimo, ant sienos.
Šalia bažnyčios ilgą laiką buvo Antakalnio turgaus aikštė, vėliau - buvo pastatytas transporto žiedas. Po popiežiaus vizito į Vilnių 1993, aikštė buvo pervadinta Jono Pauliaus II vardu.