Valstybininkų runkeliai (be šūdo nebus grūdo)

Lietuvių širdyse ir protuose Pakso pasėti runkeliai dabar jau nebegali laisvai vešėti, nes dabar jau trūksta tam palankios dirvos, o ir mada kažkur tendencingai nusuko savo nosį. Jei anksčiau dar buvo daugmaž aišku, kur runkelis, kur elitas, tai dabar jau laikmetis kelia didesnius iššūkius ir ragina prisiimti vis didesnę atsakomybę - neužtenka vien sau kiurksoti darže ir džaiugtis mėšlu apsikrovus! Dabar jau reikia ne tik apie savo kiemą kuoptis, bet ir apie valstybę, visuomenę samprotauti, nuomonę ar susirūpinimą reikšti!

Tada ir pasimeta runkelis, nes, kaip ir kita daržovė, yra suabejojęs, ar turi pakankamą valstybinę paramą, ar pritars bei užtars jį visuomenė, ar supras kas tą susirūpinimą, ar išgirs tą laisvą žodį? Dabar žiūriu į kaimyną ir mąstau - "valstybinikas - paramą gauna", kitas - žiū - vaikšto su vėliava ir duonos bei žaidimų prašo, reiškia - visuomenininkas, bet kas žino iš tiesų, ant kaktos tam neparašyta! Kaip žinia, valstybininkų pavidalų būna visokių, nuo raudonskuruosčių albinosų iki siaurų savanaudžių, o visuomenės interesą geriausia ginti vėliavos kotu ir su žodžiu Lietuva burnoje - tada neliks abejingų!

Nevisi sutaria, ar madinga dabar būti valstybininku: atrodytų, jei turi trispalvę ir pažįsti bent pusę sąjūdiečio, tai jau valstybininkas, o jei dar sugebi kokią sentenciją apie "Dujotekaną" suregzti, ar lopatologijoje nusimanai, tai jau viskas aišku! Aišku ir tai, kad Paksas savęs runkeliu nelaiko, o valstybininkų klane mato blogį, nes tie, ko gero, prisidengdami Vyčio kryžiumi, asmeninės naudos siekia. Jei ir buvo kokia grupuotė ar gauja, pasivadinusi valstybininkais, tai dabar jiems teks smarkiai pakovoti dėl savo prekės ženklo, nes panašių priviso labai daug. Panašių, o ne tokių todėl, kad skiriasi jų Interesai. Valstybininkai nori būti viens už kitą geresni, tuo jie ir skiriasi nuo visuomenininkų, nes pastariesiems svarbu skaitlingumas ir megztųjų berečių švietimo bei integravimo aspektai...

Tik vartotojas vis dar trypčioja prie lentynų svarstydamas, kilnodamas, tapšnodamas, glostydamas ir uostydamas runkelį vis galvoja, ar tas naudingas, ar nuodingas...

Sveiki,

1. Lietuvoje aktyviai veikia visuomenės sluoksnių supriešinimo jėgos - kokia jų kilmė?
2. Kodėl net politikai nesugeba suprasti, kad pirmiausia yra Žmogus, o tik po to jis dirba Prezidentu ar Žemės artoju?
3. Pozicija ir opozicija siekia valstybės gerovės, o ne vieni kitus papjauti!

Geros darbo dienos.

p.s.
- darbas nėra tik griovio kasimas, bet griovio kasimas irgi yra darbas.

Visuomenei tiesiog būtina žinoti, kas draugas, kas priešas, kas runkelis, kas elitas, kas vagia, kas varo, nes kitaip neišeis klijuoti etikečių. Be to dalijymą į runkelius irgi elitą išvystė nušalintasis, o dabar jau velniaižin, kas ko ieško. Tas reikalinga, kad žmogus galėtų stoti vienon ar kiton pusėn ir ginti or kritikuoti purvais drabstydamas irgi putodams. Geriausia kritikuoti priešus, nes savi gali prilupti ar iš darbo išmesti, todėl čia dar pasitelkiamos visokios televizijos radijos ir gazietos, kad aiškiau būtų (laimei, dar nepamiršti sugebėjimai skaityti)...

Žmogus, kaip individas, šiuolaikinėje visuomenėje naudingas tik kol duoda kyšį ar sėdi kalėjime, nes tada ant jo varyti galima or naudą išpešti. Kitais atvejais žmogus visuomenei - žalingas. Ypač žalingi jo įsitikinimai ir prieštaraujanti numonė, nes tada reikia galvoti, kaip čia tą paneigus. Žmogaus, kaip piliečio ir mokesčių mokėtojo irgi niekam nereikia, nes visi žino, kad mokesčius sąžiningai moka tik durniai, kuriems prie valdžios lovio nevalia. Be to valstybininkų patapas ilgainiui išgaruoja ir daugiau nebesmirdi, todėl reikia nuolatos motyvuotis irgi angažuotis, visokiais riksmais geriausia...

- Jūs kartais ne ponas Erlickas būsite?

Man didelė garbė, tačiau turiu nuvilti Tamstą, "nei aš Juozas, nei Erlickas, nei pati gamta..."
Antra vertus, J. Erlicko kūryboje taip gausu taiklių palyginimų, įžvalgų ir metaforų - iš tiesų laikau jį Lietuvos metraštininku...