Šiaip Irma, draugiškai klausiu, kurie paistalai būtent ? Nes aš ir stengiuos susimąstyt, jei norėčiau pritarimo eičiau ne į tokių intelektualų forumą , neturiu neginčijamo įsivaizdavimo, kurio negalėtų sugriaut kita pagrįsta nuomonė, vis tik tai kaip ir tik hipotezės, kurios nėra praktiškai niekaip patikrintos

Drs, pvz., tikėjimas pomirtiniu gyvenimu, būvimas Dievo namuose, maldos

Aš neabejoju pomirtiniu gyvenimu, kaip, kad beveik neabejoju jog mano asmenybė (su visom nuomonėm, požiūroms ir įsitikinimais) supus su visu kūnu .

Aš tikiu, net neabejoju 'Dievu' čia ir dabar, ten (plačiąja prasme) ir visada, musyse ir už mūsysių , nors neturiu gilių įsitikinimų apie smulkmenas, tik hipotezes (net ne 1 hipotezę), kurias pažinimas beveik visada keičia

Maldos? Na visi turbūt savaip meldžias, ar būtinai tam reikia sukryžiuot rankas, parklupt ant kilimėlio Rytų pusėn, sėdėt lotoso poza ar pan. krieptis į kažką apribotą ir kartoti kažkokį tekstą ? Aš neprieštarauju, kad galima ir taip, tiesiog manau neprivaloma .

Aš irgi kažkodėl visada galvojau, kad kalėdojimas - tai kaimynų, artimųjų, giminaičių lankymas, susitaikant, linkint visiems gero, šviesaus, sakralaus...

Reikia ir nesutarimus išliet, kad spėtum iki Naujų susitaikyt Kam 'gražiai' laikyt ant sąžinės

Drs, kodėl žalią šypseną renkies?:))

O kas su ja blogai ?

Prieš Kaledas turėtų veidas giedrėti, o ne žaliuoti, ..kaip ir tavo katinas- iš ginčininko ir įsisprendusio- virsti romiu ir angelišku kačiuku..
Jaučiu, kad į temą čia..