Asha, tai sakai, jog reikia užsidėt kaukę ir apsimesti kažkuo kitu (tipo geresniu), kad "išsivalytum" sąžinę ? Neturi vidinio pykčio ar nepasitenkinimo ant nieko (net ant tų kurie neva tave nuskriaudė ar kitaip tau neįtinka) tai manau ir turi švarią sąžinę (kitu atveju reik ieškot, iškapstyt ir pripažint ką pats padarei kad visa tai nutiko ), o koks esi tai jau toks ir būk . Aš ir bandau siekt to tikslo, nors kaip matai čia sunkus darbas, o dažniausiai išsikuopi ir vėl prisišiukšlini

Drs.. Geriau išvis nei pačiam sau , nei kitam "į dūšią niekados nešikt"..kaip dainuojama vienoj dainoj..Ne kaukė, Drs, o paprasčiausias padorumas.., tegul kaip ir kaimiškas dalykas suprantamas- gi dabar net toks žodis nebemadoj.Man šitas žodis patinka, jame visa moralė.
Gaila,o juk būna, kad žmonės kartais ir niekaip nesupranta, kad kažkam kažką.... ane? Tad ir išpažint jam lyg ir nėra ko.Lyg ir nenusidėjęs. O blogis lieka. Manyčiau, kad žmogus turi ir suvokti nuodėmę..
Aš tai pati už sąžinės graužatį- ji baisiau, nei išpažintis. Vienas su negeru kokiu nors poelgiu sąžinės teisme, tarpininkų man, pvz., nereikia.
P.S. Na, o dėl žalios šypsenos- tai tik joke....Nuotaikai, o tai jau kaitinot įtampą.. Kaip ežiukai..

asha dėl šypsenėlės tai aišku supratau, kad juokais, tik pagalvojau, gal ji turi kokią universalią negerą reikšmę kurios aš nežinau .

O dėl kitko aš pvz, vistiek manau, kad kaip tu sakai "nešikt kitam į dušią" tiesiog neįmanoma, o sakyt kad įmanoma arba melas sau ir kitiem, arba veidmainiavimas, nes tai net ne tik nuo tavęs priklauso. Tiesa čia nieko tau nesakau, nes manau, kad tu ką kitą po tuo simboliu "šikimu į dušią" turi galvoj (neieškai šūde gilesnės prasmės ). Aš galvoju, kad "nešikt kitam" reikia ne tik kažko nedarant (nekalbant ar pan.), bet net stengiantis nelaikyt pykčio, antipatijos ir erzelio ant kito (nes po to ir tas tiesioginis "kenkimas" nesąmoningai pradeda reikštis ), nebūtina stengtis pamėgt, bet bent jau išlikt neutralioj būsenoj. Visgi tai tikrai kiekvienam ir visiems žmonėms ne visada pavyksta, gi nė vienas nesam visiem angelas ir ne visi mum patiem įtinka, o ir kitą kartą net ne tu, o kitas pradės, o tu tiesiog atsakysi ir kuo gi dėl to kaltė mažesnė? Pažiūrėk net forume kiek erzelio ir emocijų būna iš visų diskutuojančių pusių kada tai paliečia tarkim politiką, religiją ir pan. skaldančius į labai skirtingas nuomones dalykus. Taip dažnai į dušią prisišiki sau ir kitiem, net jei patyli, bet į vidų leidi patekt negeroms emocijoms . O gyvenime apskritai dar labiau tie nesutarimai įtakoja vidinę būseną. Tikrai gyvenimas ne toks kaip pasakos knygose (ar vien gražūs žodžiai, kurie patiks daugeliui, bet realiai neatspindi tikrovės), asmeniškai manau geriau tai pripažint ir tiesiog daryt ką gali ir stengtis siekt to nepasiekiamo, aišku vėl anksčiau ar vėliau suklysi ir vėl viskas iš pradžių . Na bet net dėl tų trūkumų žmogaus gyvenimas ir yra labai įdomus etapas, nesutinki ?

Beje, man teko girdėt tokį dalyką, kad lužęs kaulas, sugijęs, per lužio vietą tampa gerokai tvirtesnis, nei paprastai, nežinau ar tai tiesa, bet kaip metafora sakyčiau dažnai tikrai teisinga (padarius rimtą klaidą didelė tikimybė, kad jos daugiau nepadarysi, nes pasimokei)

Tai aš apie siekį ir kalbu, Drs. Pasaulis būtų labai idealus, jei nei vienas nieko neprikiaulintų. Gal ir karų nebūtų , ir kaimynai gyventų draugiškai ir broliškai.Brolis nežudytų brolio dėl žemės lopo. Pavyzdžių kiek nori.Na, nuomonės mudviejų sutampa, sutinku, tik galvoju, ar įmanoma išlikt neutraliu su kažkokiu lopu/lope , kuris taip ir taikosi.......Tai viena.O kita- kaip sugebėsi paaiškint jam/jai nesvarbu kur, juk jei nekalbėsi jo/jos kalba- tai nesupras Sakoma, kaip šauki, taip atsiliepia. .
O dėl kaulų, Drs, nežinau, tik žinau viena- iš klaidų žmonės mažai pasimoko,arba visiškai nepasimoko, tiek iš savų, tiek iš svetimų.Todėl, kai kalbame apie bažnytinę atgailą, pagalvoju- na, atlieka išpažintį, atgailauja.Bet po savaitės ar dviejų žmogus vel prie klausyklos klūpo. Ir vėl. Ir vėl.Labai lengva- atėjai, papasakojai, pakalbėjai kelis poterius, ir vėl užsuki karuselę iš naujo.. O kur tada saviugda ir vardan ko tai daroma?Ėjo mergos į bažnyčią pasirodyt bernams tyčia?/liet. daina/
Be to, klaida klaidai nelygi- turiu nuomonę, kad klaidos, įžeidimai, liečiantys žmogaus amens savybes,poelgius,fizinius davinius, yra kur kas skausmingesni ir labiau išgyvenami, nei nuvarytas dviratis ar iškultas langas. Apie tai aš mąstau.Ir vistik geriau siekti to išvengti, oponuoti taktu ir tolerancija, nei pakartoti dar ir dar.Nelabai jau įdomu rietis.. Atrodo, kad kai kurias tavo mintis pakartojau. Na, tai dar labiau rodo, kad galvojam panašiai..

Asha, dėl tų klaidų kartojimo ir buvimo tai sakyčiau tai natūralu, nagi mes žmonės, tiesiog visai kas kita nei mitiniai šventieji angelai, bet tai mus ir daro žmonėmis . O kai kada sakyčiau pasimokai nedaryt tos pačios klaidos (per "lūžio" vietą), bet padarai kitur ir kitaip ir vėlgi pasimokai, įgyji patirties ir t.t., na o jei klaidos kartojas ir kartojas tai "lūžis" gal dar tik vyksta ? Juolabiau išpažintis man rodos svarbiausia yra sau pačiam, o kas iš to kad kaip vienu metu ją net versdavo mokyklose eit, renkant parašiukus kas mėnesį ir atbumbėt (nesigilinant pačiam) šabloną - pykau, keikiaus... (ir dar nuslepiant riebiausias ). Sakyčiau kai atlieki išpažintį pats prieš save tai ją atlieki ir prieš 'Dievą', o klausykloj to gali laisvai ir nepadaryt.

O dėl karų tai jau čia daug ką keist reikėtų, tik tokios smulkmenos (nors rodos ir didelės) pokyčiai vargu ar ką padarytų, nes priežasčių dar galybė dėl tokių dalykų egzistavimo ir daugumos jų mes tūrbūt net nelaikom kokia nors problema, nors jos įtakoja didesnes, šios dar didesnes ir t.t. .

Pastebėjimui, kur aš gyvenu kunigas pabaigė kalėdoti per mstl. Per sekmadienis mišias išreiškė savo nuomonę, kad nėra ko lyginti kalėdojimo po miestus ir kaimus. Kaime visai kita atmosfera. Žmonės nuoširdesni, atviresni, įsileis dvasininką į kiekvienus namus, labiau bendraujantys tikintys.
Kas liečia kunigus seminarijose, tai vykdoma rinkliava Kauno bažnyčios tarnų seminarijai. O,gi, ten mokosi tik 5 klierikai, keli pašalinti.

Tai tik mano nuomonė. Tokios kalbos tiesiog populiarios įsitaikant paskutiniai likusiai dar pakankamai pavaldžiai ir paklusniai grupei, o kaimui visada smagu kada paglostoma jų savimeilė, kad jie kuo tais tipo kietesni už tuos pasikėlusius (ir net rodos savotiškai kažkaip nekenčiamus ) miestiečius . Iš dalies galima sutikt, kad kaime žmonės nuoširdesni bendruomenei, tuo tarpu mieste jei imsim pavienį asmenį jis vargu ar nuoširdumu nusileis kaimiečiui, tačiau pas miestiečius nuoširdumas labiau orientuotas ne tiek į visą bendruomenę, kiek į šeimą dėl to "prasčiau" matos. Taip mieste žmonės nepasitikintys kitais, jie čia negyvena rožinese sapalionėse, nes juos taip moko "žiaurus" gyvenimas miete, dėl to nusileidžia kaimiečiams atvirumu. Visgi žvelgiant į vidinius dvasinius dalykus aš linkęs kategoriškai nesutikt su etikete, kad kaimiečiai iš vidaus kokie tai labiau dvasingesni. Nors mieste kur kas sunkiau su gilinimusi į tokius dalykus (ta prasme "užsikabinimu"), bet jei jau žmogas mieste tuo domis "tai iki galo" ir šviečias, domis, ieško, gilinas tuo tarpu kaimietis išmokęs paklust nustatytam bendram šablonui, nesigilina į esmę ir tiesiog daro todėl, kad pagal jį būtina "daryt gerai, nes taip reikia" ir kam gaišt laiką gilinantis į klausimą kodėl jei ir taip trūksta laiko gyvulius "apsitrūst" . Šiaip bendrai viską sudėjus, kvaila taikyt kažkokius steriotipus kaimiečiams ir miestiečiams juos lyginant "pas ką daugiau" (pagal tikėjimą, moralę ir t.t. ir pan.) tarpusavy nors aišku šitam tekste vienokia ar kitokia forma aš ir pats turbūt jų pritaikiau . Nes tiek vienas, tiek kitas yra tas pats žmogus, miestiečiam (ir jiem prijaučiantiem, nes teko ir susidurt su jaunimu iš kaimo, kurie patys taip žiūri į kaimą ) vertėtų nustot į kaimiečius žiūrėt iš aukšto, bet ir kaimiečiam (ir jiem prijaučiantiem) laikas nustot idealizuot kaimą

Man regis daugeliui nukristu suorai nuo akiu,kai uz zodzio Dievas nustotu matyti dieduka su barzda ir marskiniais iki keliu,o isiskaitytu i labai trumpa ir kita karta uzmirstama paciu baznycios tarnu tiesa - Dievas yra Meile.Sakydami Dievas yra mumyse pasitikrinkime ar Meile yra mumyse,ir jeigu buties nepritekliai vercia nustumti Ja is saves tai pasidalinkime Ja nors per kaledas.Ydant tai vienintelis dalykas daugejantis dalinamas.