Tai aš apie siekį ir kalbu, Drs. Pasaulis būtų labai idealus, jei nei vienas nieko neprikiaulintų. Gal ir karų nebūtų , ir kaimynai gyventų draugiškai ir broliškai.Brolis nežudytų brolio dėl žemės lopo. Pavyzdžių kiek nori.Na, nuomonės mudviejų sutampa, sutinku, tik galvoju, ar įmanoma išlikt neutraliu su kažkokiu lopu/lope , kuris taip ir taikosi.......Tai viena.O kita- kaip sugebėsi paaiškint jam/jai nesvarbu kur, juk jei nekalbėsi jo/jos kalba- tai nesupras
Sakoma, kaip šauki, taip atsiliepia. .
O dėl kaulų, Drs, nežinau, tik žinau viena- iš klaidų žmonės mažai pasimoko,arba visiškai nepasimoko, tiek iš savų, tiek iš svetimų.Todėl, kai kalbame apie bažnytinę atgailą, pagalvoju- na, atlieka išpažintį, atgailauja.Bet po savaitės ar dviejų žmogus vel prie klausyklos klūpo. Ir vėl. Ir vėl.Labai lengva- atėjai, papasakojai, pakalbėjai kelis poterius, ir vėl užsuki karuselę iš naujo.. O kur tada saviugda ir vardan ko tai daroma?
Ėjo mergos į bažnyčią pasirodyt bernams tyčia?/liet. daina/
Be to, klaida klaidai nelygi- turiu nuomonę, kad klaidos, įžeidimai, liečiantys žmogaus amens savybes,poelgius,fizinius davinius, yra kur kas skausmingesni ir labiau išgyvenami, nei nuvarytas dviratis ar iškultas langas. Apie tai aš mąstau.Ir vistik geriau siekti to išvengti, oponuoti taktu ir tolerancija, nei pakartoti dar ir dar.Nelabai jau įdomu rietis..
Atrodo, kad kai kurias tavo mintis pakartojau. Na, tai dar labiau rodo, kad galvojam panašiai..
Drs rašė:
Taip dažnai į dušią prisišiki sau ir kitiem, net jei patyli, bet į vidų leidi patekt negeroms emocijoms
. O gyvenime apskritai dar labiau tie nesutarimai įtakoja vidinę būseną. Tikrai gyvenimas ne toks kaip pasakos knygose (ar vien gražūs žodžiai, kurie patiks daugeliui, bet realiai neatspindi tikrovės), asmeniškai manau geriau tai pripažint ir tiesiog daryt ką gali ir stengtis siekt to nepasiekiamo, aišku vėl anksčiau ar vėliau suklysi ir vėl viskas iš pradžių
. Na bet net dėl tų trūkumų žmogaus gyvenimas ir yra labai įdomus etapas, nesutinki
?
Beje, man teko girdėt tokį dalyką, kad lužęs kaulas, sugijęs, per lužio vietą tampa gerokai tvirtesnis, nei paprastai, nežinau ar tai tiesa, bet kaip metafora sakyčiau dažnai tikrai teisinga (padarius rimtą klaidą didelė tikimybė, kad jos daugiau nepadarysi, nes pasimokei)