Vis gi pridurtina, kad kunda - lakunda sistemoje išlieka tie esminiai pranešimo (sakykime - sakinio) elementai: veiksnys ir tarinys (kažkas kažką); minties objektas ir predikatas. Tuodu painiojant, papildant įviariomis formulėmis ir semantinėmis vingrybėmis, pasiekiamas skirtingas kokybinis rezultatas.
Pvz: "ant kelių, į krūtinę", kur neegzistuoja nei veiksnys, nei tarinys, o priedikatais apibrėžiama, kad neva reikia klauptis ant kelių ir muštis į krūtinę, tad ir gaunasi iš visiško kratinio tam tikra bažnytinė semantinė sąvoka su suponuojamų veiksmų seka.
Derėtų pridurti ir tai, kad labiausiai manipuliacijoms palankūs yra veiksmažodžiai, nes daiktavardžių semantiniė koduotė būna pernelyg struktūriškai apibrėžta (pvz: "avijautis" - jaučiame, kad čia kažkas ne taip, nes suvokiame, kad "avigalvis"). Taigi, daiktavardinis vedinys "pasikiškiakopūsteliaudamas" galėtų būti tam tikru pavyzdžiu, kur turinio, lyg ir daug, o tiesioginė prasmė - sunkiai suvokiama dėl to, kad realiame gyvenime ir dažninėje kalboje toks darinys nebenaudojamas dėl jo neaiškaus funkcionalumo..
|