Lietuva , Žemaitija, Mosėdis neteko vieno iškiliausių asmenybių- Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjo Vaclovo Into.

Šiandien miestelis skendi žvakučių jūroje, gedi jo ir iš visų kampelių suvežioti, sutampyti akmenys. Ant kiekvieno jų šįvakar graudžiai mirksi žvakelės. O jų daug..Iš viso apie 150 tūkst., didžiausias sveria 50 tonų.
Gydytoją, turėjusį pomėgį kolekcionuoti akmenis, atmins kiekvienas, kas lankėsi Mosėdžio akmenų muziejuje, galbūt buvo jo pacientu ar net gimė buvusiuose miestelyje gimdymo namuose, ant jo rankų išvysdamas pasaulį.
O gal kas tik smalsavo ir stebėjosi- gražus tas Mosėdis..

Apie V.Into sukurtus stebuklus rodžiau savo fotonuotraukomis:
http://www.laikas.lt/forumas/viewtopic. ... sc&start=8

Apie jį šiandien gražiai rašo ir delfi..

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=15063832

Ką tik atšventęs 82-ąjį gimtadienį, pirmadienio vakarą mirė unikalaus akmenų muziejaus Mosėdyje įkūrėjas gydytojas Vaclovas Intas. Medikas, didžiąją savo gyvenimo dalį skyręs riedulių kolekcijai rinkti ir muziejui kurti, yra Valdo Adamkaus vardo premijos laureatas, Skuodo rajono garbės pilietis, už aplinkosauginę veiklą apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

Pora nuotraukų.Jose Vaclovas Intas.

as gal ne i tema bet ar cia ne kaledu senelis?

Gebene, tikrai, labai panašus į jį.. Tikiu, kad ne vienam kilo tokia mintis
Graži, vešli buvo jo barzda. Daug kas tokios pavydėtų..Pats nelabai aukštas,bet ir ne mažiukas, vis matydavau besikrapštinėjantį miestelyje ar važiuojantį dviračiu.
Po širdies ligos daug kas pasikeitė jo gyvenime, tarsi parodymui, kad mes- žmonės, neturim akmens savybių..
Tai jis spėdavo su patarimais ir į gretimas gyvenvietes. Patardavo žmonėms, kokiomis spalvomis dažyti medinius namukus, kad gražiai atrodytų, kokius augalus sodinti vienokioj ar kitokioj vietoj. Kur ir kaip daryti baseiniukus, tvenkinukus, alpinariumus.Žinau ne vieną labai gražiai suprojektuotą sodybos aplinką, kur patarimus davė būtent jis. Patardavo ir kaip tvarkyti gyvenvietes, kad jos būtų gražios ir žalios.Vat ir dovana -atminimas, kaip iš Kalėdų senelio.Žmonės sensta, o jo dovana, prižiūrima šeimininkų,- ne.
Šįvakar pasidairiau po Mosėdį.
Tylu, ramu miestelyje, tik žvakutės ant akmenų ir prie jų, mirksėdamos dega.
Nepavyks niekada fotoaparatu parodyti to, ką galima pamatyti plika akimi, bet vaizdai maždaug tokie..

Hm, keistai šiandien čia siunčiasi, ryškiai prikabinau nuotraukas..
Bandau iš naujo..

Kviečiu paskaityti delfi, tos nuorodos, kurią įmečiau, komentarus, ne straipsnį, o komentarus.

Kaip nekeista, nėra ten jokių neigiamų minčių ar žodžių,abejonių, kas būna dažnai komentaruose. Nebūkim pranašais..

Na, nežinot, tai nežinot, gal sužinosite paskaitę..Kitam kartui..

Žinojimui ribų nėra, norint.

Šiąnakt velionis buvo išvežtas į Rygą kremavimui, palaikus numatoma palaidot jo sodyboje, kur sukaupta irgi daug akmenukų-didelių ir mažų..

Asha, delfy gražu būtent todėl, kad matyt apie jį daug kas nežino, jau ne kartą sakiau, kad tikrieji didvyriai dažniausiai padaro tokius didelius darbus, kad patys už jų lieka nepastebėti, o herojais tampa daugiau mažiau tik visokie garbėtroškos arba aukos . Aš pavyzdžiui apie tuos akmenis lyg ir girdėjau, o va pats Initas neliko įsidėmėtas galvoj.

Nieko baisaus, Drs, kad ir negirdėjai ar nežinai..Aš nesu prieš nežinojimą. Visi mes ko nors nežinome, o ir nesužinosime daug ko. Nepajėgūs. Paprasčiausiai tai lemia interesai, kitas žmogus gali domėtis visai kitkuo.
Aš mąstau apie atsiliepimus ir žmogaus darbų vertinimą. Daug kas laikosi tos minties- ligi šiol nežinotos asmenybės tampa žinomomis po mirties, o kol gyvi , kartais darbai nepastebimi, nei jos pačios. Apskritai čia. Tai neskubančių ir nenorinčių afišuotis žmonių pasirinkimas. Visada galvoju, kad jie yra patys geriausi, nes turi visas teigiamo žmogaus savybes.
O kiek daug yra tokių, kurie, vos pirštą pajudinę, sukviečia žiniasklaidą, televiziją.
Kaip pas mus daromos žvaigždės?