Newa, Ištempsim. Atsitarabininom į gyvenimo filosofiją, pakeliausim ir po sales ir dvarus.
Bet Džeikai, kad žinotum, visąlaik anksčiau jaučiau kompleksą, kai prieš mane padėdavo kokiam restorane kelias eiles įrankių. Iki nebenoro valgyti Nors, atrodo , su pirštais ir nekabini.
Kol vieną kartą įsisąmoninau- nepatinka- nežiūrėkit. Paviršutiniškai, o akies kampučiu stebi, kaip ką daro protingesnis kaimynas..
Velnias žino, į dvarą visi nepatilptume rankų rožiniam vandeny plauti, bet kad turėtume dar vieną visuomenės sluoksnį, tai faktas, esant dvarams.
Gal atsiras nauji dvarai ateity?

Labai ten paprasta su tais įrankiais: mažesni - mažesniems valgiams, didesni - didesniems valgiams, kurie arčiau vidurio, tuos reik pirmiau ir naudoti.

Jo majo...tai negi bajoriskumas prasideda nuo stalo irankiu...??? Asha,tam nereikia buti bajoru,susirask kad ir kaimo gudumoje sviesuoli ir paziurek kaip jis valgo.Tera veina paslaptis kuria reikia zinoti kaip "Teve musu" - kai valgai ,daryk ta taip,kad kitiems nebutu nejauku tai stebeti.O kaip sakute laikyti,su kokiu peiliu pjauti super-duper patiekala cia numeris 16 reikalingas zinoti.Nezinai -pasiziurek i mokanti,dar geraiu pasiklausti.Tikri bajorai netgi neatkreips demesio i tai.Beje ,Lietuvoje buvau sutikes Bajora gal tik viena karta,bent jau isimine.1995 ar 96 vaziuoju autobusu i darba.Ilipa moteris.Iskart matosi,kad gyvena vargingai.Drabuzeliai nusiure,seni,gal ir lopas koks buvo.Bet,kaip jie sedi ant moters.Viskas svaru ir islyginta.batukai(seni ir nuvaikscioti) isblizginti.Moters nugara tiesi kaip styga,plaukai susukuoti ir graziai sudeti,veidas pavarges,bet sviesus.Paziurejau i savo naujus ,bet nevalytus batus,apynauja tase bet su pusiau atsegtu uztrauktuku ir tokiu menku sau pasirodziau.Nykiai menku.Galima issinuomuoti prabange sale,nusipirkti lakstingalu liezuveliu pasteta,auksiniu saukstu - bet bendravimo su dvasios bajorais reikia labai smarkiai papluseti(dvasia) ,kad nusipelnyti bendravimo su jais

Dabar aš išsprogensiu akis. Nejaugi? Čia dėl stalo įrankių Blemba, aš tau vaikystės nuotykius aprašinėju Ką reiškia kultūrų skirtumai- dabar žmogus rimtai mano, kad košę kabinu penkiais pirštais iš bliūdo ir nemačius peilio su šakute, ir kad dvarų kultūrą įsivaizduoju būtent taip..
Na, čia juokais.

----
Jei kalbėt ape paskutinius dvarų savininkus, tai geriau žinau grafą Plioterį, gyvenusį Švėkšnos dvare. Iš močiutės pasakojimų.Po Vilhelmo Jono Pliaterio mirties Švėkšnos valdos atiteko jauniausiam sūnui Jurgiui. Po jo mirties 1820 metais Švėkšnos dvaras buvo padalintas keturiems sūnums. Vilkėnai atiteko Pranciškui. 1843 metais ties Švėkšna buvo įrengtas tvenkinys. Dvaras beveik simetriškas, dviejų aukštų su pusrūsiu pastatu. Jo ilgieji fasadai orientuoti šiaurės ir pietų kryptimis. Vakarinėje pusėje virš stogo iškyla keturkampis apžvalgos bokštelis. Pastato architektūroje atsispindi būdingos šiam laikotarpiui istorinių stilių mėgdžiojimo tendencijos, jaučiama Renesanso įtaka. Dvaro rūmus supa maždaug 13 ha ploto parkas.
Mačiau jų rūmus, tiesa, nerestauruotus, išlikusius Venecijos veidrodžius, baldus, indus, daug ką. Daug eksponatų išsaugota Telšių kraštotyros muziejuje, daug turi gyventojai, nes ,užeinant rusams grafui teko bėgti, tad , ką panešė, žmonės ir išsinešiojo. Apie grafą pasakoja gerais žodžiais. Nevengdavo padirbėti su darbininkais. Buvo dėmesingas, malonus. Įdomu tai, kad žmonėms suteikdavo gyvenamą plotą, aprūpindavo malkomis iš dvaro, atveždavo laikomai karvutei pašaro, kraiko. Darbo užmokesčiu žmonės buvo patenkinti .Grafo tėvas- buvo Švėkšnos bažnyčios fundatorius.Jo užsakymu buvo gaminamos specialios plytos, į kurių sudėtį įėjo net kiaušiniai. Bažnyčia viena gražiausių Klaipėdos apskrityje, o ir Lietuvoje.Statyta rankomis, patį viršų užtaisė moteris, ta bažnyčia labai aukšta, ir niekas nesiryžo į bokštą lipti. Grafai į pamaldas ėjo iš dvaro pėsčiomis, dar tebestovi gražus tiltelis.
Kažkokiais baliais, puotomis gyvenimas dvare nepasižymėjo. Retsykiais suvažiuodavo svečiai.Vyko eilinis gyvenimas, vertimasis žemės ūkiu.

P.S. Parke daug retų augalų- vienas iš jų- ginkmedis. Kitą mačiau ar ne Kauno botanikos parke.

Lietuvos istorija nera vien geles. Lietuviai buvo pati barbarishkiausia ir karingiausia tauta, kuriai gyvenimo budu galejo prilygti tik vikingai.

penkta karta nuo zagres... galbut pries 100 metu butu toks pasakymas ir i tema.

nu jo

Čia gal anuomet Lietuviai buvo pati karingiausia tauta. Dabar tai tikrai ne. Mes pasikeitėme.

As kaip supratau autore kalbejo apie anuomet...
Tikrai Europoje lietuviu niekas nelaiko zhagres sunumis ir dukromis.