- Nesididžiuok pries kitus, o laikykis tradicijų, - pamokamai tarstelėjo senelis, atimdamas iš Petriuko pundelį tualetinio popieriaus ir brūkdamas saujon paglamžytą laikraščio skiautę. - Tradicijos negali būti neteisingos, nes šlifuotos šimtmečiais, šlifuotos liaudies minties galiūnų. Manau, jos šventos ir nevalia iš jų tyčiotis!

Po šių žodžių diedukas giliai atsiduso, prasisegė klyną ir paleido srovę į gurbo kampą netoli kaimyno langų, susigraudinęs stebėdamas nuo medinių papuvusių lentų rikošetu atskrendančius gelsvus purslelius - lygiai taip, kaip darė amžių amžius protėviai - išdidžiai ir pavėjuj...

Torinai, kadangi tavo pranešimas buvo temoje apie laidotuves, kur jis įgijo įžeidžiančią prasmę, jis išskirtas į naują temą (kuri, tikiuosi, sukels diskusijų).

Apeliacijos, pasiteisinimai ir ginčai nepriimami.

Ką noriu pasakyti - aišku, literatūriškas ir kraštutinai kandus pasisakymas apie tradicijas. Išraiškos priemonės stiprios Bet vat ar toksai neigimas iš tikro kažką įrodo?

Ir ar išties čia kalba eina apie tradicijas? Galiu greitai sukurti kitą istoriją, kuri vargu ar smarkiai skirsis tendencingumu:

- Tau jau laikas mirt, seni, - tarė anūkėlis, voždamas jam per dantis.
Senukas susmuko. Kelis kartus įspyręs, anūkas pasirausė spintelėje ir ištraukė pundelin surištus pinigus - senelio santaupas laidotuvėms. Priėjęs, dar kelis kart įspyrė ir pratęsė:
- Dabar nauji laikai, gyvenimas keičiasi, o tu vis savo tradicijom gyveni.

Diskusija tiktų į juokų skyrelį (tiesa vadinamų juodų juokų).

p.s.
labai sunkiais laikais, kurių istorijoje laikas nuo laiko pasitaikydavo,
tikrai anūkai palikdavo "senius" numirti... Gelbėdavo tik atskiri "keistuoliai", iš kurių būdavo tyčiojamasi kaip iš kvailių...
(temos pradininkas panašus į savo senelį nužudžiusio atvejį)

Taip,....Čia susipainiojo tautinės tradicijos su kiekvienu tautos biologiniu poreikiu. Jei pažvelgsime giliau, tai lietuviškose tradicijose visada buvo tualetai, su išpjauta širdute duryse. Lietuviai nepasižymėjo kaip nevaoleikos, kurie, prisivalgę kopūstų, bėga prie kaimyno tvoros.
O štai pasižvalgius po kaimynus, dar ir dabar rasime lauko tualetus po giedru dangumi. Ir žolės kuokštą ar medžio lapą vietoj tualetinio popieriaus. Beje tualetinis popierius mūsuose atsirado netaip jau ir seniai, pats autorius gal pirko kaip deficitą maišais ir "po blatu"? Karpėm laikraštį tvarkingais kvadračiukais.
O dėl senelių....Tai ar ne japonai išveža juos rogutėmis į kalnus mirti? Pamenat pasakojimo pabaigą?
Tėti, kur padėjai rogutes, kai išvežei seneli? Jų man reikės TAU išvežti.

Nieko izeidziancio Torino:) pasisakyme as nematau. Tai jo nuomone, kuria jis isreiske gan vaizdingai .

- Būtent, mirti reikės visiems. Klausimas kaip?

1. Slaugomam.
2. Pribaigti. (Autonazija).
3. Palikti savivalei.

Pasirinkimas priklauso nuo kultūros tradicijų,
o kartais nuo aplinkos sąlygų.

Nu sveciau tu uzlenkei, as tokiu gyliu minciu neizvelgiau, kaip JUS. kiekvienas supranta pagal savo sugadinimo laipsni. Pasakeceje apie sikpopieriu ir laikrasti as matau buka nenora sekti progreso link, daugiau nieko. Jei kabeti apie laidojima, manau tas zingsnis butu krematoriumo pastaymas pagaliau. Nes nenora investuoti i ekologiska ateiti, gales privesti prie labai negeru pasekmiu. Girdejau Kaune jau yra problema su kapavietiem. Greitai aplink miestus but didziuliai kapavieciu plotai. As linkes taip liginti Torinas:) pasisakyma laikrastis - kapai, sikpopierius - krematoriumas ir kolumbariumas.