Kadangi artėja vėlinės norėčiau pakalbėti apie laidotuves. Kaip manote, ar Lietuvoje laidotuvių tradicijos normalios???
Na, gal ir netaip pasakiau, kad tai tradicijos, bet juk taip yra, nes visi bijo, kad tik neapkalbėtų ir stengiasi daryti taip, kaip daro kiti.
Lavoną reikia 3 dienas laikyti, per tas tris dienas pasamdomi giesminykai ir kuo "geresni", kad kuo graudžiau giedotų, kad žmonės išsiverkti galėtų
Vat tas tai mane nervina, nes žmogui ir taip ant dūšios negerai, o dar kokia bobulė sėdėdama gieda te..... kam gi tu mus palikai.........
Dar viena kvaila tradicija, kai vis kas pusvalandis prie stalo tysia valgyti. Žinoma čia jau jei laidotuvės ne biure kažkur, o namuose. Kažkada labai papiktino, kai vadinamieji giesminykai prašėsi pas velionio žmoną, kad būtų gerai užvalgyti, o gyvena tik už kelio Dar ir sugiedoti nieko tinkamo nespėjo jau užkąsti
Rusai pvz geria ant kapų....
Tad lauksiu jūsų nuomonės ir dar nuotraukikę tokią įdėsiu, čia gal ir iš rusiškų kapinių, kad patogiau paminėti lavonėlį būtų.......

- tai tikslinga mediciniškai, nes būta atvejų, kai skubos tvarka
palaidoja gyvus žmones. (medikai gali paaiškinti smulkiau).



- o ką siūlai? dūdų orkestro maršus? taip irgi CCCP laikais buvo..



За упакой усыпшего...
- kai kurios tautos daro šokius ir puotas,
nes žmogui baigėsi gyvenimo bausmė...

p.s.
daugelis mano, kad gyvenimas duodamas už bausmę...
(malonumas yra tuščių tuščiausia iliuzija, labai būdinga vergų palikuonims...)

Irma, dauguma laidotuvių papročių yra pagoniški, turintys gan gilią prasmę.

Raudotojos turi iškart dvejopą simbolizmą - viena vertus, jos simbolizuoja vėles (todėl jas reikia maitinti, ir kuo geriausiai, ir būtinai šeimininkai turi jas matinti, o ne jos pačios valgyt kur kitur), antra vertus, jos yra ir pagoniška ritualinė gudrybė - vėlė, kurios per daug artimieji gaili, negali ištrūkti į mirusiųjų pasaulį, todėl geriau, kai rauda svetimas žmogus - tada vėlė pamato, kad labiausiai rauda ne artimieji ir iškeliauja. Tokiu būdu, kaip matai, raudotojos nėra kažkokia tradicija, o labai gilus ir visapusiškas pagoniško tikėjimo institutas, o santykiai su raudotojom yra magiški santykiai. Liaudiškas aiškinimas, kad raudotojos, atseit, graudinimui, akivaizdžiai yra tiesiog vaikiškas.

Tas pat ir su valgiais - vėlė turi išvykti soti, kad jai gerai būtų, todėl jai pastatoma ir atskira lėkštė, o neretai ir maisto atskirai įdedama, o patiekalai nešami vis kiti - ne tam, kad gyvieji pasimaitintų, o kad dūšelė pavalgytų. Taip daroma ir per gedulingus pietus po laidotuvių - visad padedama lėkštė velioniui. Su vėle susijęs ir paprotys nuo kapų lig namų (ar nuo namų lig kapų) pabarstyti šieno (dabar neretai vietoj to barstomos eglišakės) - kad vėlė, iš kapinių grįždama namo, turėtų, kur pasiilsėti.

Yra ir daugiau papročių bei tikėjimų, susijusių su laidotuvėmis - vienas iš tokių - kad negalima lenkti laidotuvių eisenos, nes tada greičiau į kapus nukeliausi. Taip pat negalima ir prasilenkti važiuojant - reikia sustoti ir praleisti. Daugumoj Lietuvos kaimų ir netgi miestuose šio tikėjimo šventai laikomasi, būna, kad susidaro milžiniškos mašinų eilės.

Gėlės paprastai nešamos baltos - tai simbolizuoja mirtį (beje, Dzūkijoj net XXa. pradžioj dar pasitaikydavo, kad ir gedulingi drabužiai būdavo balti). Tarp kitko, Lietuvoje, kaip ir Skandinavijoje, labai daugelis laiko baltų gėlių dovanojimą gyviesiems blogu ženklu ar netgi blogu palinkėjimu.

Dėl rusiškų laidotuvių - kai kur jos turi panašumų į lietuviškas, tačiau labai nedaug, todėl abejoju, ar jas vertėtų čia nagrinėti, ar juolab dėti anųjų nuotraukas.

Turbut nerasime namu, kuriose nebutu buvusios laidotves ar net kelios. Man lietuviskieji paprociai patinka, tai kur kas priimtinesni, nei yra buve musuose "komjaunuoliskos", salese, kur mirusysis yra pasarvotas kaip parodai- vien blaskymas, neleidimas susikaupti namiskiams.
Is kitos puses, tai namiskiams atsieidavo pigiau- zenklia laidotuviu suma denge imone, kur dirbo zmogus, KP.Be maldu ir giesmiu. Ir be baznycios. Gal ir nejausdavo namiskiai, kad tai buta stiprios propagandos,bet ne visi kibdavo ant to kabliuko, padedavo jauniems apsisprest senoji karta.
Niekaip nepriprantu prie Laidojimo namu. Beveik tas pats.Suprantu, kad del salygu cia, taciau ten demesio centru islieka architektura, draperiju gausa, pasarvotasis paskesta visame tame,t.y. dideleje erdveje.
Kiekvienas Lietuvos regionas turi savo paprocius.
Stai zemaiciai budi du vakarus- pirmaji vakara giedama Karunka, po jos, Kalvarijos kalnai.Antraji- tas pats, bet jau su dudomis. Po maldu , paprastai jos baigiasi nakti, zmones pamaitinami, iseina, namiskiai lieka budeti. Su laiku viskas keiciasi. Ir cia atsiranda kankles, maldas atlieka tik samdytas kolektyvas, bet ne visur.
Kaip su maitinimu? Tai velionio valia- jei mirciai pasirenges zmogus- daugelis yra sake, ar tam zemej vargau, kad i paskutinius pietus negaliu pakviest zmoniu- kaimynu, giminiu, bendradarbiu?Yra ir lenktyniavimo- teko kazkada laidotuvese po torto dar ir ledus bei pudingus ragaut. Manau, kad is laidotuviu neturi neturi zmones apsunke ir raugedami iseiti, bet pamaitinti butina. Normalios laidotuves laidojimo namuose kainuos apie 5-6 tukstancius litu.
as daugiau apie tradicines laidotuves. Siandien zmones renkasi, kiek vakaru budeti, kiek giedoti, kaip. daug kur groja irasai su laidotuviu muzika. Manau, kad viskas gerai.
Pasakysiu kazkieno zodzius, ne savo, kad i laidotuves geriau nestis zvakes ir jas uzdegti, o ne simtakilograminius vainikus. juos butu galima paverst pinigais ir atiduot laidotuves kelianciam zmogui.
Arteja Velines, Ilges, kaip dar vadinamos, Visi Sventieji. Pabusim su artimaisiais, uzdegsim zvakeles. Nepamirsim ir apleisto kapelio.
Sakoma senoliu, kad tai diena, kai veles iseina pasivaikscioti..ir jas reikia susildyti..

Man laidojimo paprociai nera absurdiski. Siais laikais nabasnika 3 dienas niekas nelaiko, uztenka ir 1-2 dienas. Kad giesmininkes gieda, tai tik kaimuose, ir laba gerai kad gieda. As laidomamas seneli tik giesmininku pagalba issiverkti sugebejau (labai palengvejo, nes laikyti savyje skausma labai sunku). Man musu laidojimo paprociai labai tinka.

Aš asmeniškai smerkiu ir mūsų laidotuvių ir vestuvių papročius, kai iš to daromas brangus ir surežisuotas daugiadienis spektaklis, paniekinantis įvikį. Bet kitavertus tokie mūsų papročiai ir reikia juos gerbti nepaisant asmeninių įsitikinimų (jei nepatinka niekas nedraudžia daryt kitaip ). Apskritai mes esam rūpintojėlių tauta, bet jei būtume kitokiais tai nebūtume tokiais kokiais esam .

Drs, tradicijos geros, tik kartais daroma "parodomoji programa". Tradicijos negali buti blogos, nes kristalizavosi, bei slifavosi simtmeciais, tik sakau, kartais nori pasirodyti, tipo kiek babkiu turiu, kad tokias vestuves/laidotuves darau.

Drs, Balvonas šiuo atveju labai tiksliai įvardina. Reiktų skirti tradicijas bei papročius nuo bandymų kažką pavaizduoti prieš kaimynus.