Tai vienoje, tai kitoje temoje, tai vienas, tai kitas iš mūsų pamini sovietinį mąstymą. Bet kai kurie, ypač - tie, kam teko gimti vėliau, ne visada pagauna, kas tai yra. Vėlgi, įtariu, kad ir mums patiems šitai asocijuojasi su skirtingais dalykais...

Kai apie Homo Sovieticus (Žmogų Sovietinį) galvoju aš, man iškyla keli bruožai:
1. Visiškas rinkos santykių nesuvokimas ("visi verslininkai - vagys ir spekuliantai", "kaip aš galiu imti pinigus už darbą")
2. Nekritiškumas valdžiai ("geriau nešnekėti, nes blogiau bus", "šnekomis vis vien nieko nepakeisi")
3. Nomenklatūra, biurokratija ir bejėgiškumas ("čia aš valdžia, o tu prašytojas", "negaliu nieko pareikalauti")
4. Nenoras nieko daryti pačiam ("tai tegul valdžia pasirūpina")
5. Tarpais vis išlendanti nostalgija sovietmečiui ("išardė kolūkius", "tada tai tvarka buvo")

Man labai įstrigo mano motinos pasakymas, kai bute keitė langus - ana pastebėjo, kad langų statytojai, ardydami seną langą, išmušė iš palangės kelias plytas ir pradėjo verkšlenti - "tai kas dabar bus, blablabla", o į pasakymą - "jie už tai gauna pinigus, jei nesutvarkys, tai negaus" sureagavo momentaliu depresijos ir beviltiškumo priepoliu. Kaip sakant, suvokimas - 100 proc. homo sovieticus, iš tų laikų, kai NIEKO negalėjai reikalauti.

Kas dar man krenta į akis - greta Homo Sovieticus, egzistuoja ir Baudžauninkiškas mentalitetas, kurio pagrindu ir atsirado anasai Homo Sovieticus:
1. Valdžia visada teisi ("ponas protingesnis")
2. Valdžia teisingesnė ta, kuri toliau ar aukščiau ("tikras ponas nebendrauja su mužikais")
3. Neburnok prieš valdžią ("ponas įsakys rykščių duoti")

O dabar - atsiradęs ir kitas mentalitetas - Homo Postsovieticus, naujas, laikinas, tačiau turintis tam tikrų bruožų, išduodančių nevykėlišką, bet gudrų kai kurių sovietinių žmonių bandymą prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Keletas ryškių bruožų:
1. Įsitikinimas, kad visi aplinkui nori apgauti
2. Noras pačiam visus apgauti
3. Vis vien išlikęs visiškas esminių verslo principų (pridėtinės vertės pardavimo, o ne deficitinės rinkos) nesuvokimas

Ryškiausiu postsovietinio mąstymo pavyzdžiu man tapo vienas antikvaras, kurio paklausiau, ar turi senovinių pašto ženklų. Anas, aišku, turėjo - ištraukė mažą krūvelę antspauduotų standartukų (maždaug 5-10 litų bendros vertės) ir paprašė 300 litų Kai pasakiau apie tikrą vertę, ėmė tiesiog putotis (nors iš akių matėsi, kad meluoja ir supranta, bet kartu įtaria, kad jį bando apgauti): "Čia jums ne Afrika, čia gal Afrikoj tokios kainos, jūs kuo mane laikote, važiuokit į Afriką".

Nepretenduoju i teisybe, bet...
Homo sovietikus man labai primena pagonius. Pagonys viska bande paaiskint protu (kas pasakys - homo sovietikus teiginiuose truksta logikos?). Tiesa is karto pasakysiu, man pagonys ne tik tie kur po miskus basomis su pagaliais lakste. Pagoniskajam mastymo stiliui priskiriami net tokie filosofijos korifejai kaip Platonas ir Aristotelis. Sitokios visuomenes nariai viska bando suvokti protu, kai nepavyksta - eina pas protingesni (shamana, genties vada, valdzia). Tokia visuomene turi griezta autokratine(autoritarine) sandara, visi +/- zino ka jiem reikia daryti.
Visuomeneje vyrauja kolektyviskumas.

Vakaru visuomene yra visikai kitokia. Tai valios visuomene. Valios visuomeneje nera nieko, kas tau pasakytu kaip reikia daryti, kas prisiimtu atsakomybe uz tave. Tu pats privalai apsispresti. Sis apsisprendimas reikalauja milziniskos vidines jegos. Taciu kartu inesa netikruma, neuztikrintuma ateitim (Padarytas sprendimas geras ar blogas?) Nusiraminimui kaupiamos atsargos juodai dienai.
Atsargos nebutinai kruopos, tai gali but santaupos, investicijos, cia labiau priklauso nuo ziniu. Visuomeneje vyrauja individualiazmas, egoizmas - "as privalau, man reikia". Is sio egoizmo ir seka vakaru visuomenes turtingumas, nes ramia sazine naudojasi likusia pasaulio dalimi. Taciau kartu jame uzsiutas savaiminis susinaikinimo mechanizmas - islaikyti statusa visuomeneje tampa tiek sudetinga, kad tik ribiniame amziuje pradedama susilaukti vaiku, iki tol siekiama karjeros, vaiku turejimas (daugiau uz 1-2) tampa prabanga.

Kai susiduriai sie du mastymo tipai - gaunasi konfliktas, praktiskai perauges i saltaji, nuolatini Rytu-Vakaru konflikta. Kai kas pasakys, bet gi Rusija priklauso krikscioniskajam - valios tipui. Taip, taciau kartu ji Rytu Romos imperijos palikimo itakoje (provoslavai - tiesioginiai sekejai Graikiskosios krikscionybes, Rytu Romoje (Graikijoje) pagoniu ir krikscioniu filosofai sedejo tose paciose mokyklose), o isgrynintoji valios ideja subrendo iki galo butent Vakaru Romos pasaulyje (Vienas zymiausiu - Augustinas, kuris nemokejo graikiskai ir turejo rimtai pamastyti pats).

Nesiimsiu teisti kuri geresne. Mano nuomone kazkur paribio zonoje susiformuos nauja mastymo matrica, kuri apjungs abieju stiprybes.

Jo pritariu dėl visų dabartinių problemų kalta bezdžionė, nes iš jos greičiausiai išsivystė Homo sapiens sapiens . Mano nuomone, tai kai kurie gyvena praeitim ir nesupranta natūralių procesų, tie "homo Sovietikus" yra savaip išauginta karta, kuri su laiku ir jau greitai turėtų išnykt, yra ir kita karta, nekaltai pradėta Lanzbergio "homo Lanzbergius" kuri lygiai taip ne be trūkumų, ir kuri save laiko teisingąja, neklystančiąja ir viską suprantančia, kitų nesuprantančiųjų atžvilgiu (kaip tėtis, kartu autokratiška). Aš neteisinu tų homo Sovietikus, dėl to, kad kritikuoju homo Lanzbergius, bet savo esamų problemų amžinai ieškodami kitų kaltų tikrai neišspręsim . Senas geras posakis, norint keist pasaulį reikia pradėt nuo savęs

Tractor, jei tau pasiūlytų pašto ženklą už dvigubai pigiau nei jis vertas, norėčiau pažiūrėti kai tu sąžiningai įbrunki dvigubą kainą . Ir jau juokinga daros, kad bet koks blogis suvedamas į sovietmečio palikimą. jei kas blogai kalti rusai . Suprantu, kad vėl bus nevykusių ginčų, na bet kokia tema tokia ir diskusija, dėl to vėlgi kaltų reikėtų ieškot kiekvienam savyje.

Labai gerai pastebėta
apie rytų-vakarų mąstymo įpatumus,
bet
- krikščionybė nėra "individualizmas",
o krykščionybės atšakos nėra "kitos" religijos.

Kitaip tariant pastebėti stereotipai nesusije su religija,
o tik su filosofine materialistine pasaulėžiūra.
(pažinus pasaulis ar nepažinus)

Bet_kas, labai įdomus požiūris į šaknis. Nors visgi nebūčiau linkęs pilnai sutapatinti Homo Sovieticus su rytietiškąja ar pagoniškąja pasaulėžiūra.

Pridėčiau prie Homo Sovieticus šaknų du aspektus:
1. Šimtmečius Rusijoje išbuvusią ir giliai įsitvirtinusią baudžiavą, (tai paskutinė šalis pasaulyje, panaikinusi baudžiavą), kurią panaikinus, vos po kelių dešimtmečių (dar neišnykus baudžiaviniam mąstymui) atsirado sovietinis režimas.
2. Kažkada amžių glūdumoje buvusį totorišką terorą, kur Rusijos žmonės buvo visiškai beteisiai - šitai labai išugdė pasyvumą, nuolankumą bei pagarbą valdžią turintiems (bet tik su sąlyga, kad pagarba bus vienpusiška).

Sovietinis režimas, tegul ir transformuodamas santvarką, iš esmės pratęsė ir baudžiavą, ir tą patį terorą.

Dar vienas pastebėjimas - anąjam Homo Sovieticus, mano manymu, būdingas gal net ne tiek pagoniškumas bei vadovavimasis protu (ar krikščionybė, ar pagonybė - tai vis vien tikėjimas), o gal labiau totalinis ekonomikos dėsnių nesupratimas, spekuliacinę ekonomiką (paremtą ne pridėtinėmis vertėmis, o deficitu) tapatinant su kapitalistine.

Ir dar vienas bruožas, gal labiau būdingas ne tiek Homo Sovieticus, kiek Homo Postsovieticus - tai visiškas nusivylimas, atmetant ilgalaikes žmogiškąsias vertybes ("užsiima labdara - reiškia, pinigus plauna").

Kas linksmiausia - nors as pakankamai didelis nacionalistas, taciau kartu mane labai zavi zydu visuomene/filosofija. Ji turi savyje labai daug isminties, butent to suderinamumo. Tai visuomene kaip kolektyvas, net kolukius (kaip ten jie vadinosi? Ai va prisiminiau, kibucai) turejo. Kartu zydai labai ismintingi kaip paskiri individai, dirba su visais savo bendruomenes labui.

manau teisingas.

patys totoriai/mongolai kaltina rusus, sakydami kad be rykstes su jais nesutarsi.

jie "jautrūs", jei kažkam "geriau"...
(bet "ramūs", jei kažkam "blogiau")

Čia veikia "paslėpta" KGB propoganda,
reikalaujanti ir paperkanti purvasklaida įvairiausiu šmeižtu...

tractor - as taip pat nesiimciau sutapatinti. Tai misrunas tarp pagoniskosios ir krikscioniskosios. T.y. turi ir vieno ir kito bruozu.

Beje... Rusai puikiai suvokia kapitalizma. Jie tiesiog nenori kapitalizmo pas save viduje. Su visu likusiu pasauliu rusai (kaip valstybe) elgiasi grynai pagal kapitalizmo desnius.

Svecias - religija yra labai sudetinga filosofija. Tai mastymo formavimo matrica. Krikscionybe - valios filosofija (tureti ar netureti, buti ar nebuti, buti isganytam ar ne). Taip, oficialiai krikscionybe remiasi trim vertybem - tikejimas, viltis, meile. Taciau... valia kaip ir minejau valia issiverte i atsargu kaupima, o atsargu kaupimas - i egoizma ir individualizma. Noreta buvo kaip geriau, o turim tai ka turim.