Kaip kalbejomes...as buvau salininke to, kad ne viska galima atleisti. Nezinau, kaip tu priimtum atleidimui tokias (realias) situacijas:

1.Vyro (vaikino) isdavyste.(Cia galima ir moters, merginos ).Atsiprasymai.

2.Kaltininko , kuris ateme gyvybe tavo seimos nariui, kad ir per klaida, atsiprasymas. Tokiu situaciju apstu...

3.Atleidimas zmogui, kuris Tave nepagristai "isdeblijo" viesai.

Atleistum greitai, ar ne? Gal reikia laiko,..ar ko kito? Ar busi stiprus, jei atleisi?

Atleist galima betkam! butent atvirume ir atleidime ir slypi visa stiprybe... melas zmones tik zlugdo...

Jeigu atleidziama...meluojant- tada taip. Toks melas isties..zlugdo, nes kaltes nasta zmogus palengvina...atsiprasanciajam,...o pats su savo nuoskaudomis..ir mintimis...lieka. Ir...toliau bendraujant, kritinemis..minutemis,...atrodo uzmirstos nuoskaudos....iskyla kaip siena.
Viskas prisimenama...Todel geriau nedaryti taip, kad paskui reiketu atsiprasineti.

atleisti.. tai ir yra zmogaus stiprybe.. o kam nesiotis ta pykti argy bus nuo to geriau..man ..tau..kitam? ....Kiekvienas darome klaidų, jų išvengti neįmanoma.
Atleisčiau tai, kas man atrodo atleistina....
Atleisti - vadinasi pamirsti ir niekada nepriminti si poelgi pasielgusiam..... Tik, pasirodo, tai gana sunku ir labai daznai norim prikisti sia blogybe, ypac, kai tenka vel susipykti..... Pagalvokim, ar mes esam tokie idealus ir niekada neklystam, kad mums patiems nereiktu atleidimo?..... O juk tikrai atsiras dalyku, kuriu noretume patys pamirsti ir kad pamirstu kiti. .....