>> Gal tai savotiškas šarvas? Nors....
>> Tęskite...

.. gėdija, nes net susmukęs valkata yra sudėtingesnė būtybė,
kaip kad aprašėte Jūs - moteris su išsilavinimu.

Aga,svečiau, su išsilavinimu, su dviem pelijančiais diplomais stalčiuje.. Betrūksta bebrų, kad sugraužtų galutinai. Ale kad netelpu numatytų standartų ir rutinos rėmuose bei nesugebu kavotis po išsilavinimo kepure .Vis norisi prasigraužt takelį kairėn ir dešinėn, taip įdomiau gyventi Bet tai būtų kita tema, ko verti diplomai šiandien ir išsilavinimas ..ir ashos fenomenas realybėje ir internete..
Tad nenukrypstam nuo vienatvės temos, gerbiamieji

Vienatvė man reiškia pilnatvę . /Jurga Ivanauskaitė/

Neatsilieka.

Asha, žinoma aš pasireiškiu daugumoje temų, kurios neatitinka bent jau bešališkai išreikštos nuomonės norint padiskutuot apie autoriaus šališkai propoguojamą variantą (ypač užkliuvo, kad vienatvėj būtinai sukonfiguravo nevykėlis vyras, žinoma istorija pasakojama moters) . Yra tik du variantai arba bendras kompromisas arba dviejų šališkų pusių ginčas, dažniausiai besibaigiantis offtopic . Na pasakyk, be sąžinės graužaties, ar tau giliai nekirba mintis, jog vienatvė be 20 vaikų šeimoje nedvasinga, banali, amorali ir t.t. ? Nepamirškim vienuolių, kad ir tokių kaip turbūt beveik visų lietuvių mėgstamas Tėvas Stanislovas, amžiną Jam atilsį, ar galima tuomet kalbėt apie nuo vienatvės neatsiejama amoralumą ir t.t. . "Kiekvienam savo, taip jau yra..." . Jei tema kitoks požiūris į vienatvę, tai koks yra tas pirminis (aka akivaizdusis, pirminis, įprastas ), kad reikėtų "kitokio" ? Ar ne pirmame poste parodytas? Bet juk tema - kitoks požiūris . Aš asmeniškai galvoju, kad ryžtis (ne priverstinai) vienatvei kaip tik reikia daug daugiau dvasingumo ir pasiaukojimo, asmeniškai vargu ar taip sugebėčiau, kas dar iš mūsų sugebėtų ?

Ne, Drs:) Ne šeimą turiu galvoje. Ten žmonės taip pat būna vieniši, kaip ne kuriose ir kaip ne keista. galbūt dėl santykių stokos.Ar dar ko. Mane labiau domina nevedusių ir netekėjusių ar dėl įvairių priežasčių likusių nepilnomis šeimomis žmonių psichologija ir mąstymas.
Juk tenka bendrauti su vyresnio amžiaus merginomis, vaikinais, ir dažnas gina savo padėties poziciją, matydamas joje kažką teigiamo. Pagavai mintį? gal pats gyvenimas išmoko būti vienais/nebūtinai vienišais/, rasti savo nišą ir užpildyti ją? Ar tai pozicija, kuri byloja: ieškok blogybėje geriausio? Ar bloga būti vienam?
P.S. Nemanau, kad diskusijoje turi būti lyčių susipriešinimas, kas ką, ir paskui offtopic. Tokie žmonės tarp mūsų gyvena, mąsto vienodai, gal skirtingai, turi įvairius požiūrius ir aplinkiniai. "Sena pana", "senbernis", "našlelė"ar kitaip. Kad ir tokia situacija- per vestuves brandžios damos paklausia: na, kada tavo eilė?O ji gal turi savo nusistatymą.

..pasaulyje daugybė "vienišų" žmonių, taip buvo ir senovėje.
Šiandien skirtumas tik "žiniasklaidoje" - senovėje jos nebuvo.

p.s.
žiniasklaida suranda vieną "girtuoklį nenaudėlį"
ir "padaugina" iš 2000000 - pati to nesuvokdama.
(maždaug tiek pažiūri, paskaito)

Herkau, kodėl tu tapatini vienišą su girtuokliu?
Yra labai daug rimtų, atsakingą darbą dirbančių žmonių, bet vienų.
Sakai apie senovę- bet ten buvo ir šeimos. Kaip manai, kokia nuomonė dėl vienišų žmonių vyravo tada?
O kad mūsų laikais yra tokių daug, tai nėra paslaptis.Su savo filosofija.

"Tu žinai, bet gal kiti nežino -
Užrašysiu plytomis ant sienos,
Kad žmogus vis geria vienišyn,
Kol, galų gale, jau geria vienas..."

J. Erlickas