ir dar ant vieno straipsnio siandien "uzlipau". Tai va...:

Galimybė pareikšti nuomonę dar nereiškia, kad ji kam nors iš tikrųjų rūpi. Tiesa, kartais nuomonės teiraujasi Statistikos departamentas, „Klausimėlio“ vedėjas Juras Jankevičius, produktų gamintojai ir pardavėjai.

Beveik demokratiškais laikais gyvename: turime teisę reikšti savo nuomonę visur, visaip ir apie viską.

Prisidengęs pseudonimu, kaimyno pavarde ar tikraisiais inicialais interneto platybėse, kuriose esi laisvas kaip anarchisto dvasia, gali provokuoti diskusijas, bet kuriuo klausimu demonstruoti nepraustaburnišką erudiciją arba saliamonišką išmintį.

Savo nuomonę pensijų, brangstančio šildymo ar apokaliptinių ateities vizijų klausimu gali išrėkti stovėdamas vidury gatvės: pešti greičiausiai nieko nepavyks (nebent keletą suglumusių šypsenų į nugarą, akmenį į kaktą arba baudą už viešosios tvarkos pažeidimą), bet yra vilties atsikratyti įtampos...

Apie tai, kas skausmingai įstrigo širdies raumeny, ką ir kaip reikia keisti, gali dailiai kalbėti į mikrofoną; gali sugriuvusias svajones, skausmą ir liūdesį, transformuotą į taurias ašaras, braukti kameros akivaizdoje ir, žiūrėk, „Srovės“, „Bėdų turgus“, „Paskutinė instancija“ ar kitokia publicistika, tave ne tik ištransliuos, bet ir su visomis bėdomis bei neišsakytomis nuomonėmis pelningai parduos: padės įsistatyti langus, atsikratyti girtuoklio vyro, atrasti vienintelį giminaitį, surinkti reikiamą pinigų sumą kalytės kojos operacijai…

Bet galimybė pareikšti nuomonę dar nereiškia, kad ji kam nors iš tikrųjų rūpi. Tiesa, kartais nuomonės teiraujasi Statistikos departamentas, „Klausimėlio“ vedėjas Juras Jankevičius, produktų gamintojai ir pardavėjai. Statistinio personažo nuomonė tampa aktuali ką nors apibendrinant, ką nors norint nulemti, išrinkti, uždrausti, įkurti ar sukurti.

„Padovanok Lietuvai viziją“, – antrą kartą kviečia visus Lietuvos žmones savaitraštis „Atgimimas“ ir jo partneriai. Kviečia ištrūkti iš nihilistinių apibendrinimų lauko, įtempti minčių stygas ir keliolikoje mašinraščio puslapių sugroti koncertą Lietuvai ir jos ateičiai. Pareikšti savo nuomonę. Ne incognito ir ne pataikūniškai. Pasidalinti mintimis ne apskritai, o su žmonėmis, kuriems jos gali būti įdomios.

Kaip liudija praėjusių metų konkursas, žmonės mąsto noriai, savarankiškai ir sykiu tarsi žiūrėdami į vieną ir tą patį paveikslą: ateityje Lietuva plėtos naujausias aplinkosaugos technologijas, aktyviai investuos kaimyninėse šalyse; gamins produktus, populiarius ir paklausius užsienyje, puoselės nacionalines etnokultūrines tradicijas, bus dėmesinga tautinėms mažumoms (ir daugumai, žinoma, taip pat); aukštas mokslo lygis vilios pasaulio intelektualus bei jaunimą; gaũsios ir porą vaikelių auginančios šeimos sočiai valgys, o Airijoje, Vokietijoje, JAV tik pramogaus, mokysis, kels kvalifikaciją... Ir apskritai, bus visa, ką įtariame esant ten, kur mūsų, deja, nėra...

Taip savo tekstuose, su kuriais buvo galima susipažinti spaudoje, mąsto Lietuvos vizionieriai. Tik kažkodėl vaidenasi, jog nelabai tiki savo vizijomis, o kai kada visai atvirai pasako: neturiu jokių permainų vizijos, nors permainų norėčiau...

Išties, ką turi daryti valstybė, privalo žinoti valstybės vadovai. Jie turėtų matyti valstybės perspektyvą. Jie turėtų aiškintis, ar tokios perspektyvos žmonėms priimtinos, ar atitinka visuomenės lūkesčius. Bet kol taip nėra, kol Lietuvos valstybės moterys ir vyrai tarpusavyje nesusikalba ir nesikalba, dėlioti pozityvių minčių pasjansą atrodo daug prasmingiau nei kiekvieną dieną laidyti prakeiksmus pačių išsirinktai valdžiai.

O gal visai įmanoma, jog atkakliai (it mantros ar užkalbėjimai) kartojamos, pozityvias permainas reiškiančios, frazės padės pasiekti materialinę ir dvasinę gerovę? Juk tie, kurie domisi ezoterika ir gyvena pagal kokio nors megre ar merfio rekomendacijas, tvirtina, kad protingai veikiant pasąmonę įmanoma sustiprinti savo sveikatą, gauti pripažinimą, kurio nusipelnei; užmegzti draugystę ir sutvirtinti santykius su bendradarbiais bei reikalingais žmonėmis; atskleisti amžinos jaunystės paslaptį ir daug daugiau!

Koks nors dvasinis vadovėlis, tikriausiai pamokančiai pasakytų: tad nesate paprasti mirtingi žmonės. Girdite, matote, užuodžiate ir jaučiate – vien dėl to galėtumėte šlovinti viešpatį. Ir pridurtų: bet galite ir daugiau. Pavyzdžiui, užkeikti Lietuvą sėkmei – geriems orams, padoriems atlyginimams, nuolatiniam kultūriniam progresui...

Žinau racionalesnį būdą siekti permainų – tiesiog kurti sau, Lietuvai ir pasauliui. Nereikalaujant atlygio, tikintis, kad geriau gyvens bent jau mūsų anūkai. Iš anksto viliantis ir džiaugiantis, kad jūsų ar mano galbūt puiki idėja kokio nors galingo koncerno bus pasisavinta, išplėtota ir įgyvendinta. Nes dovanoti visada maloniau nei prašyti. Nes kalbėti ir svajoti verta. Juk galimybė išsikalbėti ir svajoti, matyt, veikia panašiai kaip bokso kriaušė su darbdavio atvaizdu: išlieji savęs perteklių ir vėl gerai. Pasvajoji, ir atrodo, kad pusė darbo jau padaryta, kad iš karto tapo šviesiau.

Štai matau, kaip nedidelės privačios parduotuvėlės savininkė kiekvieną rytą į vazoną prie įėjimo, sodina vis naują gėlių kelmelį. Ji taip išsako savo nuomonę: „Kada nors jie pavargs rauti, o aš sodinti – niekada...“ Gal ir mes taip?

Komentaras skaitytas „Klasikos“ laidoje „Ryto allegro“

Gitana Gugevičiūtė
Kurti sau, Lietuvai ir pasauliui be atlygio
2007 10 02 / 10:55 /
http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=4045035

Tame tai gal ir yra tiesos, kad mes VISI labai patariam kitiem, o patys konkrečių veiksmų nesiimam

>> Gitana Gugevičiūtė
>> Kurti sau, Lietuvai ir pasauliui be atlygio

Melas, juodas melas
iš "turtingųjų" pusės.

Jie pinigus "pasidaro",
o jei paprašo kas nors atlygio iš jų - še tau citata!

Pritariu, kaip ir sakiau mes dažniausiai patariam kitiem, o patys nieko nedarom, taip ir šiuo atveju . Sakyti, kad dirbk valstybei, bet pats iš jos nelauk visai nieko tik gyvenk iš ale didybės jausmo, tai tik skambūs JFK žodžiai, šie žodžiai turbūt neverti nė sudilusio skatiko, nes valstybė be tautos yra niekas, valstybės ir atsirado turbūt dėl tautos gerovės ir apskritai jei imsim Lietuvą tai ji ten kur lietuviai, o ne kažkur ore. Visgi dažnai tas, kuris pats gyvena kaip instas taukuos, linkęs kitam sakyti, jog tu kentėk, tylėk abstrakčios valstybės naudai (kas svarbiausia valstybėje jei ne pati tauta ir jos gerovė?), kad aš galėčiau džiaugtis tuo pasididžiavimu ir tu čia man nesiskųstum ir nuotaikos negadintum . Galiausiai gaunas, kad tas kuris burba ir gyvena laimėje ir varge, kaip vedybų priesaikoj sakoma, o ne tas, kuris tiesiog kalba užsivežančius lengvus žodžius, "kuriuose" negyvena, lieka ne toks patriotas . Nenorėčiau, kad pactas priimtų žodžius asmeniškai, bet pamenu vėlgi tos pačios krikštamotės pasakojimą, prieš išvykstant gyvent į JAV dar visais tais pirmaisiais nepriklasuomybės metais, kai jie su šeima važinėjo apsižvalgyti ten pas kitus lietuvius. Tai ji pasakojo, kai vienas veikėjas pasakė jai, kad jūs ten privalot susiveržt diržus, kentėt ir kovot už "mūsų" Lietuvą ale vėl skambiais visokiais žodžiais ir ant tų žodžių supyko automobilyje pasigedęs savo pašiltinimo užpakaliui (kai pas mus rodos ir šiaip šildymas butuose ne koks buvo) . Na o kai krikštamotė jam pačiam papasokojo šitą vaizdą, jis gi baisingai įsižeidė . Tirkai nenoriu susipykti ir vėl, suprantu, kad ir jum Lietuva visiem išvykusiem yra svarbi ir brangi ir pan, bet jūs ir mus supraskit

ka gi, pasakiau, kiek galejau, kiekvienam rinktis, kaip gyventi.

1. Lietuva (kaip ir USA) orentuojasi i rinkos ekonomika.
2. Rinkos ekonomika atskleidzia visa savo grozi tik tuomet, kai visi moka uz viska.

Na tai gal tada visi išvykstam gyventi ten kur kūnas materialiai pamaitintas, o sielą pasitenkinsim gražiais vaizdiniais svajonėse apie Lietuvą, kurioje jau gyvens kitataučiai .

O kad mes, lietuviai, nemėgstam (gal tiesiog neturim iš ko) svajoti, patvirtinsiu vienu šiandienos Lietuvos dienraščiu, kuris bent jau skelbiasi neužleidžiantis lyderio pozicijų pagal skaitomumą. Tiesa, be abejo blogai, kad esam paniurę ir tas matos, bet kaipgi svajosi ir meluosi sau, kada esant čia pati tiesa akis bado.

Taigi

Titulinis puslapis - "Ministrė "pijokus" traukia iš liūno"

2 psl. (AKTUALIJOS) - "Padėka treneriui - valytojo šluota"
Šalčininkų Lietuvos 1000-mečio gimnazija išugdė ne vieną Lietuvos plaukimo čempionatų prizininką. Tačiau už tokius nuopelnus valstybinį apdovanojamą gavęs plaukimo treneris išėjo iš darbo, nes jam liepta įsidarbinti valytoju.

3 psl. ("VINIS") matome titulinio puslapio straipsnio pratęsimą.
Lietuvoje uždarius visas blaivyklas įvyko stebuklas - girtuokliai neišnyko. Blaivinti jų nėra kur, niekam jie nerūpi. Vienintelė Vilija Blinkevičiūtė (ministrė) bando mėgstančius padauginti piliečius traukti iš alkoholio liūno. Tiesa, nesėkmingai.

4 psl. (NETEKTIS), skirtas Egmono Georgo Jansono atminimui (užuojauta).

5 psl. (KRAŠTO ŽINIOS) pagr. naujiena "Lietuvos sukčius sučiupo vokiečiai"
Artimiausiu metu iš Vokietijos į Panevėžį ketinama parvežti du įtariamuosius, sukčiauti naudojusius greitojo kredito paslaugas. Jų aukomis tapo dešimtys patiklių panevėžiečių ir vilniečių.


Kitos psl. naujienos - "Girta sistema", "Vandalų pramogos", "Santuokų rekordas", "Metas sodinti", "Nugriautas bokštas", "Jaunimo centras".

6 psl. (SPAUDA) pagrindinė naujiena "R.Ražanauskienės vyras grįžo į šeimą". Na pagaliau nors kažkam gerai? Kur tau...
Nors už narkotikų platinimą teismas jam skyrė puspenktų metų nelaisvės, už grotų vyras nepraleido nei dviejų.

Teisėsaugininkai neslepia pasipiktinimo, kad beveik dešimt metų jų medžiotas ir vienu iš pagrindinių narkotikų platintojų sostinėje laikytas V.Ražanauskas laisvę atgavo taip greitai.

Kitos psl. naujienos - "Prezidentas nereikalingas", "G.Kirkilas persigalvojo", "Seimūnė dėl grožio paaukojo mašiną", "Siūloma atlapoti duris" (apie tai, kad siūloma palengvinti darbo jėgos įvažiavimą į Lietuvą)

7 psl. (SPAUDA) mes jau netenkam vilties "Aktorė patyrė smurtautojų ataką"

Kita: "Teisėjai skursta", "Nelegali statyba", "Gyvename gerai", "Saugesnis miestas", ""Kūltūrinamės" namie", "Viršininkas sekamas, ar nevairuoja girtas", "Plėšrūnas sužalojo akvariumo prižiūrėtoją".

Pagaliau prieinam 8 psl., kuriame straipsnis apie Lietuvos nacionalinę ir meno premiją, bei reklama per pusę puslapio ir toliau prasideda PRAMOGŲ skyrius nuo 9 iki 12 psl., kur galim pasiskaityt apie linksmą Lietuvos žvaigždūnų gyvenimą.

Pasiekiam 13 psl. (PASAULIS). Dvi didelės naujienos viena nebloga "Įteiktos alternatyvios Nobelio premijos", kita kaip visuomet - "Praraja tarp turto ir skurdo didėja". Kitos: "Pasikesinta į ambasadorių", "Pradėtos derybos", "Slaptas vizitas".

Na o toliau kaip ir visur - skelbimai, kryžiažodžiai, horoskopai, TV programa ir dar šiek tiek sporto atsikvėpt nuo kasdienybes .

----
Rezume ne aš vienas nenoriu gyventi įsivaizduodamas, kad viskas ok, nepaisant to, kad blogą nuotaika pas mumis paplitusi ir nepaisant to, kad tai blogai, tai YRA NEBE PRIEŽASTIES. Pažiūrėk į išvykusius lietuvius, taigi ir pats į save, jei čia viskas gerai kodėl jūs ne Lietuvoj, nors kaip suprantu sakai tereikia matyti gerus dalykus ir gyvenimas taps nuostabus . Jei šitaip ir toliau, kaip ir iš laikraštyje esančių naujienų matom (jog, siūloma atlapoti duris kitataučiams) ar tik netaps greitai Lietuva besididžiuojančių per atstumą tautiečių utopinė svajonė ir tiek, o realiai tokia, kurioje teks spręsti rasizmo ir kitokias problemas dėl atsiradusių "naujųjų "lietuvių""?