Labai dažnai pastebiu stiprų pjovimąsi tarp "kairiųjų" ir "dešiniųjų", nors dažnai visiškai neaišku, kur yra kairė, o kur dešinė, akivaizdu tik tai, kad gali būti išvadintas ir kairiuoju, ir dešiniuoju, bile tik oponentui kažkas susišviestų galvoje. Visgi, tai smulkmenos - įdomesnė bendra, lietuviška situacija.

Paanalizuokime, pradėdami nuo paprastų apibrėžimų - kokie požymiai būdingi kairiesiems, ir kokie - dešiniesiems?

Kairieji - tai reformistai ekonomikoje, pastarąją nagrinėjantys, kaip priemonę socialiniams tikslams pasiekti. Kairiųjų ekonominės reformos visada turi esminį tikslą - ilgainiui pagerinti socialinę situaciją, ypač - tam tikroms pasirinktoms visuomenės grupėms. Politiškai kairieji dalies socialinių grupių interesus stato aukščiau pavienių asmenų interesų, neretai netgi bendrą valstybės gerovę linkę aukoti vardan silpnai apsaugotų visuomenės dalių. Kraštutiniai kairieji atsisako atsargių reformų ir renkasi revoliucijas, nacionalizaciją bei kitas kardinalias priemones. Lietuvoje žinomiausi ryškūs kairieji - tai "Naujoji Kairė - 95", smulkios užsilikusių komunistų grupelės ir pan..

Dešinieji - tai konservatoriai ekonomikoje, teigiantys, kad šioji turi evoliucionuoti, o geriausiai tai vyksta, suteikus verslui pakankamai didelę laisvę. Priešingai, nei kairieji, dešinieji būna įsitikinę, kad laisvoji rinka pati atneša gerovę, taigi, socialinės programos turi būti paremtos ekonominių sprendimų efektyvumu. Politiniu požiūriu dešinieji linkę atstovauti kapitalui, ypač - stambesniam, mat didelis kapitalas sukelia mąsto ekonomiją, pagerina darbo efektyvumą, padidina valstybės, o tuo pačiu - ir gyventojų gerovę. Kraštutiniai dešinieji neretai teigia, kad viską reikia privatizuoti, o socialines garantijas panaikinti - esą net ir policija, medicina, kariuomenė gali būti privačios, socialinė rūpyba gali būti garantuota per turtingųjų labdaras, galų gale, kai kurie teigia, esą "jei idijotas negali apsirūpinti sau senatvės, tai jis pats kaltas". Lietuvoj bene dešiniausia dešiniųjų grupė - tai laiks nuo laiko pasireiškiantis "Laisvosios rinkos institutas".

Vienas lyrinis nukrypimas: dažnai dešiniaisiais vadinami nacionalsocialistai - tipiški kairieji. Dešiniaisiais juos įvardino komunistai - kiti kairieji, bandę šitaip pavaryti propagandą, atseit, nacionalsocialistai atstovauja "nedarbininkiškus" interesus. Nacionalsocializmas turi ryškius kairumo požymius: remiamasi darbininkais bei valstiečiais, socialinės programos statomos aukščiau ekonomikos, valstybė kišasi į verslą, naudojama "nemokama" konslagerių darbo jėga, vykdomas totalus atskirų ekonomikos sričių finansavimas ir pan.. Lyginant su komunistais, nacionalsocialistai šiek tiek skiriasi savo remiamomis socialinėmis grupėmis: vieni kelia liumpenus bei proletariatą, kiti - tam tikras nacionalines daugumas. Visgi, net ir socialinės grupės panašios: naciai rėmėsi darbininkais ir valstiečiais, naikindami atseit "žydišką" kapitalizmą, o komunistai vykdė gan aktyvų paskirų nacijų kėlimą, naikinamas tautas įvardindami kaip "buržuazinius nacionalistus", "kontrrevoliucionierius" ir pan..

O kaip dabar Lietuvoje? Pasižiūrėkim į poros tradicinių didžiųjų partijų veiklą:

Konservatoriai - vykdo socialines programas, indėlių grąžinimus, visąlaik veikia, kaip reformatoriai, neretai sukeldami netgi riziką valstybės ekonomikos stabilumui. Didžioji dalis ekonominių reformų - konservatorių darbas. "Mažeikių Naftos" pardavimas - tipiškai konservatoriška idėja: "parduodam įmonę, o už gautus pinigus grąžinam indėlius".

Socdemai - praktiškai nedaro ekonominių reformų, jų programą bene geriausiai nusako Brazausko žodžiai apie ekonomikos stabilizavimą ir valdžios piramidę. Gan akivaizdus socdemų vykdomas stambaus kapitalo rėmimas, dažnas taupymas socialinių reikmių sąskaita. Mokyklų stambinimas, medicinos išlaidų mažinimas, aukštojo mokslo vertimas mokamu - tai socdemiškų vyriausybių nuopelnai.

Taigi, ką mes turime? Dešiniaisiais besiskelbiantys lietuviški "konservatoriai" - tai nuosaikūs kairieji, kokius Vakaruose vadintų socialdemokratais. O nomenklatūriniai socdemai - gana akivaizdūs dešinieji. Tai kur gi čia mūsų kairė, o kur dešinė? Ekstremistinės grupelės - "Laisvosios rinkos institutas" (LRI), "Naujoji kairė - 95" (NK) - tikrai dešini ir kairi, kaip ir patys sakosi esą, tačiau ultradešiniški LRI, kaip galim pastebėti, linkę šlietis prie konservų, o ultrakairiški NK - prie socdemų.

Galutinai situaciją subalamutina Darbo Partija - pilna turtuolių, pardavinėjanti Seimo narių vietas už pinigus, atstovaujanti tik stambiausių kapitalo grupių interesus, šita partija skelbia kraštutinai kairuoliškus, visiškai populistinius šūkius ir remiasi vargingiausiomis, labiausiai kenčiančiomis visuomenės grupėmis. Labai panaši į DP - Valstiečių liaudininkų gaujelė, gal tik ne tokia drastiška. Taigi, dar dvi dešiniosios partijos, beskelbiančios apgaulingą kairuolišką ideologiją.

Vėlgi, kokie krikdemai - artimi konservatoriams: nuosaikiai kairuoliškų reformų šalininkai, krikščionybės propagandistai, irgi linkę aukoti ekonomiką vardan socialinės gerovės, be jokio pragmatizmo kalbantys apie visuomenei reikalingą gėrį.

Taigi, retorinis klausimas: KAS PER BARDAKAS ČIA VYKSTA?

tractor, as jau seniai pastebejau, kad musu socdemai tikri konservatoriai, nenori jokiu permainu. Konservai - tikrieji socialistai.
Rimtai, as seniai norejau pasakyti, bet galvojau, cia man vaidenasi.

Balvonai, čia ne tau ir man vaidenasi, šitai pastebi ir politikos apžvalgininkai.

Na aciu Dievui, galvojau, stogas vaziuoja. Jau kazkur minejau, kad konservu vykdoma soc politika ir ekonomines reformos mano, Kremliaus statytinio akimis, labai teigiamai teigiamai vertinamos. Su kolukiais tik paskubejo. Bet sakau as jiems simpatizuoju, jau vien del to, kad pas juos mazai ziurkiu, lakstanciu is partijos i partija.

Balvonai, Kremlius su konservatyvia, protekcionistine ekonomine politika bei socialinės rūpybos apribojimu - taip pat dešinieji. Tik tiek, kad rusiški

Įdomiai parašyta. Tas susimaišymas kas yra kas irgi geras pastebėjimas, o ne tiesioginės politinės arenos kairieji ir dešinieji gina "savuosius" matyt tiesiog iš to pricipo. Aš galvoju taip, kad tiek kairieji, tiek dešinieji galėtų būti visai kitokie ir gerbti (kiek to tvarkingai reikia), o ne vien juodint vieni kitus ir sudaryt bent jau tvarką šitoje maišalynėje, bet vėlgi to niekaip nematau senųjų vilkų tarpe, kur beje pritariu kairieji tikrai praktiškai yra užsilikę komunistai (visai kitaip vertinu daugelio jaunų žmonių kairiąsias pažiūras).



Kas taip teigia tai iš didelio trūkumo padaro neteisingą savotišką pliusą , bet tokiu atveju didžioji dalis visuomenės yra idiotai "nemokantys" legaliais būdais "prisiplėšti" (tai yra blogai, nors tai ir ne tiesioginis plėšimas, bet netramdant visus saldainius pasilieka tas kas gauna juos, netiesiogiai turint omeny, kad turėtų padalinti pagal savo sąžinę, kurios vėlgi smaližiui mažai belieka ) tai senatvei, pamirštant, kad jie praktiškai nelabai ir turi galimybę būti ne idiotais, žinoma labai teoriškai neidiotu gali tapti kiekvienas, bet tai reikš, kad jis vistiek privers palikti likusią didelę dalį "idiotais" .

Sakyčiau žvvlegiant ne konkrečiais asmenų atstovaujančių kairę ir dešinę pavyzdžiais, o apskritai į kairiasias ir dešiniasias pažiūras abi turi tolygių pliusų ir tolygių trūkumų (beje paprastai vienos pliusai yra kitos minusai ir atvirkščiai) dėl ko privalo būti abi kartu ir tas iškreiptas konfliktas/problema kyla matyt labiau tarp asmenų ir jų principų, o ne dėl apskritai kairių ir dešinių pažiūrų.

Netgi tik grynai teoriškai,
bet kuris individas gali tapti milijardieriumi,
bet jokiu būdu negali visi tapti milijardieriais.

p.s.
kasinėjimai akmens amžiaus gimininę bendruomeninę santvarką
turėjusią visuomenę, nustatyta buvus socialinę pagalbą.
(rasti invalidų palaikai, kurie savarankiškai negalėjo tuomet išgyventi)

tai kur mus veda stambaus kapitalo civilizacija?
į šviesią ateitį tolimoms kartoms? kuo tada skiriasi nuo komunistų?

Herkau Mantai, tai tiesiog kraštutiniųjų dešiniųjų posakiai. Socialinis darvinizmas, jei girdėjai apie tokį.

O šiaip, išties neverta krypti į kraštutinumus. Aišku, ką pridirbo kraštutiniai kairieji, tai jau sunku pralenkti, ale kraštutiniai dešinieji - irgi kaip sakant - pastariesiems priklauso tokie išradimai, kaip vergovė ir kolonijinės ekonomikos. Beje, čia irgi atsiranda panašumai: koks skirtumas, vergas ar konslagerio kalinys - skiriasi tik ideologinis pagrindimas, bet ne metodai ar tikslai.

Mane labiausiai neramina konkrečiai lietuviška situacija: viena sakoma, kita daroma, trečia galvojama. Oficialūs dešinieji elgiasi kaip kairieji, o kairieji - kaip dešinieji, ideologijos visiškai neatitinka veiksmų, o ekonominis-politinis bardakas sunkiai suvokiamas. šiuo požiūriu chaoso Lietuvoje dabar net daugiau, nei buvo prieš 10-15 metų.