Na, būtent šiuo atveju galime prisiminti Markso ir Engelso teoriją, pagal kurią kapitalizmas turėtų pirmiausiai pereiti į socializmą (tą jau matome daugelyje Vakarų šalių, ypač Skandinavijoje), o vėliau, didėjant automatizacijai ir gamybos efektyvumui - į komunizmą bei pagalvoti, kodėl gi mes vis dar neturime jokios pasaulio šalies, kuri prie to komunizmo būtų priartėjusi?
Deja, gerėjant socialinėms sąlygoms ir mažėjant socialinei atskirčiai Vakaruose, didėja socialinė atskirtis tarp Vakarų ir trečiojo pasaulio šalių, tuo pat metu tragiškai blogėja ir tų trečiojo pasaulio šalių padėtis - t.y., laukinio kapitalizmo blogybės, buvusios lokaliomis, tampa globaliomis, tuo tarpu kenčiančios ir lobstančios grupės atskiriamos jau ne socialiai, o geografiškai.
Kas įdomiausia - paprastai tai nėra riboto resursų kiekio pasidalijimo klausimas, o daugiau investicijų klausimas - žymiai paprasčiau pirkti pigią darbo jėgą, kaip kad Indijoje ar Kinijoje, nei investuoti į automatizuotas linijas - atsipirkimas ateina greitai, nors ilgainiui jis ir būna daug menkesnis. Pastebėkime ir tai, kad žmonės, žemė ir pan. riboti ištekliai nėra kapitalas, o yra tik gamybos priemonės, kurios 3/4 dalimis panaudojamos kraštutinai neefektyviai (galime palyginti kad ir kokios nors Etiopijos ir Olandijos žemės ūkio produkciją vienam gyventojui, jau nekalbant apie pramonės palyginimą).
Taigi, daugmaž sutikčiau su vienu antiglobalistų pastebėjimu - tarptautinės monopolijos žlugdo smulkias šalis, ilgainiui mažindamos ir globalų, ir lokalų konkurencingumą. Coca Cola atvejis tipinis - nors šis gėrimas yra brangus, lyginant su kitais, jis visur nesunkiai nukonkuruoja daugumą kokybiškesnių ir pigesnių vietinių produktų - viską padaro milžiniškos lėšos, kurias ši kompanija gali skirti reklamai. Ta pati situacija ir su MacDonalds, Pepsi, Procter and Gamble, Mars, etc..
Tarp kitko, reiškinys gan įdomus, aš jį pavadinčiau informaciniu dempingu - panašiai, kaip ir kainų dempingo atveju, tokių kompanijų tikslas būna ne duoti informaciją apie produktą klientui, o tiesiog išmušti rinkos gabalą iš smulkesnių vietinių įmonių (t.y., dempinginės investicijos nukreipiamos ne į laikiną kainų sumažinimą, o į reklamines kampanijas).
Žodžiu, keblus dalykas - viskas su viskuo susiję, aš asmeniškai nesiryžčiau vienareikšmiškai vertinti.