Vel paboldinsiu viena vieniteli zodi. Vat kad zmogus tampa masina (pirkti, pirkti, pirkti) - cia jau rimtas klausimas, bet visai kita tema.



Monopolijos tampa blogai, kai tik nustoja pustis. Ties kokiu dydziu pustis nustos (miestas, salis, pasaulis, viena sritis, daug sriciu), priklauso nuo vadovaujancio personalo fantazijos. Coca-Cola ir panasiu kontoru vadovu fantazijos - visas pasaulis. Kol kas dar nei viena nepaeme 100% pasaulines rinkos.
Tas pat ir su AT&T bei panasiom, jos nustojo pustis, nes pasieke JAV ribas ir nenorejo plestis uz salies ribu. Butu pletusios toliau, klausimas ar butu kas skaldes. As noriu pasakyti ka - skaldyti reikia, bet tik tada kai nustoja augti.

Manifestas!

Čia aš ir atsirandu, nes žmonėms jau darosi nebeaišku, kur čia dešinė, o kur ten kairė. Aš ir sakau: "Reikia naujos valdžios, naujų lyderių, geresnės ateities! Pavyzdžiui - Tikrosios..."

Piliečiams dešiniesiems, kaip ir draugams kairiesiems šiuo metu palankus metas stiprinti partijų gretas ir koncentruoti jėgas artėjantiems rinkimams (Bebrų sukilimui??) Kol liaudis, drauge su bėglio kompanija, lūkuriuoja teismo sprendimo, Darbo partijos Aukų dėžutė - per maža išvystyti masyvią agitacinę kampaniją.

Artėjančiuose rinkimuose ketinu kelti savo kandidatūrą![/i]

Bet_kas, tokioje sistemoje žmogus tampa neįtakojančiu varžteliu. Tai reiškia, kad anoji vartotojiška visuomenė veikia ne kaip vartotojų visuomenė, o kaip kapitalistinės sistemos grandis, analogiška gamybinėms, lėšų perskirstymo ir pan. grandims. T.y., jokio skirtumo, kad kažkas nenori pirkti mašinos, statistinis pilietis, kad ir suvokdamas pirkimo beprasmiškumą, vis vien pirks mašiną Tai ne sumašinėjimo ("pirkti, pirkti, pirkti") klausimas, o situacija, kai statistinis pilietis negali nepirkti, nes yra priverčiamas veikti, kaip sistemos grandis.

O dėl monopolijų "gerumo" jų plėtimosi etape - irgi klausimas abejotinas. Paprasta situacija: monopolistu tampama, kai išnaikinami stiprūs konkurentai, tada ir užsidaro plėtimasis. Nekalbant apie tai, kad kompanijų tarpusavio virškinimas toli gražu nevisad yra geras reiškinys, klausimas, ar verta kovoti su pasekmėmis (jau atsiradusiomis monopolijomis), ar su priežastimis (imtis prevencinių priemonių). Na?

----
Populiste, kurk naują temą, tave mielai paremsim

tractor - drisciau nesutikti, tiksliau papildyti. Pirkti ar ne pasirinkimas bjaurus del infliacijos. Taciau ka pirkti pasirinkti laisvai galima. Kaip pvz - ziurinejau ziurinejau koki LCD televizoriu nusipirkt ir nusipirkau... nama.

Del monopoliju. Monopolija yra masto efekto isikunijimas. Masto efektas visada efektyvesnis kai yra pries ka buti efektyvesniu. Tai klausimas paprastas - ar reikia progreso? I si klausima galima atsakyt kaip tik nori - ir taip ir ne ir abu bus teisingi.
Tas pats del pletimosi - jau minejau pletimasis baigiasi kai baigiasi fantazija. Nes monopolija visada gali plestis i kitas salis, gali plesti turima rinka (vandens tiekimo imone gali pradet pardavinet, o paskui ir gamint vandens kranus)

Bet_kas, monopolija yra tokia didelės įmonės būsena, kai ji savo finansinius rezultatus gerina ne dėka mąsto ekonomijos, o dėka mažinamos konkurencijos. Monopolijose progresas visada sustoja - kuriem galam investuoti į naujų produktų kūrimą, jei vartotojas vis vien neturi iš ko rinktis, o visus konkurentus galima suvirškinti iškart su visomis jų naujovėmis?

Tarp kitko, norint būti monopolistu, nereikia būti vieninteliu dideliu - tyrimai rodo, kad netgi visiškai tiesioginės konkurencijos sąlygomis monopoliniai reiškiniai veikia pilnais mąstais, kai yra dvi kompanijos (JAV vietinių avialinijų tyrimai, Bitė ir Omnitelis iki Tele-2 atėjimo ir pan.). Tuo atveju, jei išeina pasidalinti rinkas pagal vartotojų grupes, geografiškai ar pan., monopolinė situacija gali atsirasti ir esant dar didesniam kompanijų kiekiui (žr. lietuviškus supermarketų tinklus).

O dėl vartotojo galimybės rinktis - "susiruošiau nusipirkti dviratį, bet nusipirkau mikrobangę krosnelę" (man būtent taip kažkada buvo) - tai vieno konkretaus vartotojo atvejis. Statistinis vartotojas vis vien nusipirks ir dviratį, ir mikrobangę krosnelę, ir šaldytuvą, ir mašiną, ir LCD televizorių, ir namą. T.y., man atrodo, kad aš pasirinkau, o statistiškai - nei aš pasirinkau, nei ką - suveikiau kaip eilinis mechanizmo varžtelis: tegul aš ir nenusipirkau dviračio, jį nusipirko kažkas, kas nenusipirko mikrobangės.

tractor - masto ekonomija ir konkurencijos mazinimas - du reiskiniai kurie negali gyventi vienas be kito. Nes masta (kieki) tu pasieksi vienu vieninteliu budu - ismesdamas arba paslauga jos dabartineje formoje arba konkurenta. Prisimink tvermes desni - niekas is niekur neatsiranda ir niekur nedingsta.
As grubiai isivazduoju, kuo remdamas tu bandai irodyt monopoliju bedas - ekonomikos teorijom ir vienetiniais pavydziais. Man teko jas skaityt. Taciau skaitydamas per laika as (tikiuosi) iziurejau dar viena dalyka - visos ekonomikos teorijos apraso tam tikras labai siauras situacijas. Apraso veiksma taciau nutyli atoveiksmi.

Bet_kas, o koks atoveiksmis? Ar galėtum pateikti pozityvių monopolijų pavyzdžių?

O dėl masto ekonomijos - ji randasi tik iki tam tikro mąsto, kuris, beje, dažniausiai būna sąlyginai nedidelis, susijęs su pastovių kaštų optimaliu panaudojimu, pakeičiamumo išlaidomis ir rizikų sumažinimu. Tai labai juntama, jei turime dirbtuves, kurios gamina 10 automobilių per metus - padidinus mąstus iki 20 automobilių per metus, aukščiau minėtos išlaidos lieka nepakitusiomis, t.y., mąsto ekonomija suveikia pilnais mąstais. Tuo tarpu atvejai, kai įmonė nuo 10 tūkst. pagaminamų automobilių per metus pereina prie 20 tūkst. automobilių per metus, jau juntamesnės mąsto ekonomijos sukelti negali, nes nėra iš kur.

Pozityviu sakai... Matai teisingai organizuota monopolija lenda i naujas rinkas kuriose ji nera monopolija, tai ja pavadint monopolija labai sudetinga, tiesiog stambi verslo korporacija. O tokiu pats zinai ne viena - kad ir Statoil, turi isskirtines salygas savo gimtojoje salyje, taciau ja neapsiriboja.
Tas pats ir su masto ekonomija. Tikrai yra masto efekto galimybiu ir pereinant nuo 10 tukst prie 20 tukst, tik jos sudetingesnes, sunkiau pastebimos, ir net nuo 100 prie 200 tukst. Ten prasideda logistikos, mokesciu, pardavimu, reklamos ekonomijos. Jos vadinasi kitais zodziais, taciau veikia tik nuo tam tikro masto, tai ir yra masto ekonomijos dalis.