pactas, nereik čia purkštaut rodant kiekvienoj temoj, kad mes neesam geriausi draugai, faktas tas, kad tikroji filosofija yra daug sudėtingesnis dalykas nei asmeninis "filosofavimas" t.y. pacto filosofija, drs filosofija ar anos autorės "filosofija". Pasigilink į filosofija kaip mokslą ir suprasi, kad filosofija nuo poezijos skirias turbūt tiek kiek matematika nuo tarkim fizikos. Taip kad čia visiška nesamonė iš nesupratimo kad filosofija tai ne kvailelio klausimas sau "kur gyvenimo prasmė" ir po to sekantys kokie nors pasvaigimai "iš oro". Geriausias to įrodymas, kad filosofija yra viena seniausių mokslo šakų, iš kurios kildinamos ir kitos ir kuri sėkmingai klesti ir klestės, jei būtų nereikšminga ją paprasčiausiai "išimtų iš apyvartos".

Dėl tos priešpriešos tai senais laikais mokslininkai nesutarė su dvasininkais, o dabar pasitaiko tiek religingų mokslininkų, tiek ir išsimokslinusių kunigų, kurie matyt jau neprieštarauja, kad Žemė ne Visatos centras ar kad Saulė nesisuka aplink Žemę ir t.t. Ir apskritai nei filosofija, nei peozija nėra vienas ar penki asmenys, kiekvienas turi savo nuomonę ir ne tik skirtingų, bet ir vienos srities atstovų nuomonės dėl daug ko išsiskiria.

Galiausiai kas "kietesnis" ir reikšmingesnis - dailininkas ar architektas. Architektui reikia vargt, skaičiuot, matuot tai ką dailininkas gali nupiešt "per akimirką" ir nepaisyt, kad toks objektas neįmanomas. Ar dėl to architektu būti blogiau? O gal blogiau būti menininku? Gal kažkuri sritis nereikalinga, tik klausimas kuri ar menas ar mokslas? Pagalvok plačiau, galim tart taip, kad poezija sielos balsas, o filosofija - išminties, tai skirtingi dalykai, gana nelogiška juos lygint.

Ghrmz. Drs, tavo paskutinė pastraipa tikrai verta pagyrų. Tikrai - šitai skirtingi dalykai, nelabai eina to supriešint.

Kita vertus, frazė apie tingų poeto žvilgsnį - irgi teisiga, tik pro kitą galą: neretas poetas pamato ir pasiekia pasaulio suvokimą, išvengdamas tokių vargų, kokius patirti tenka filosofams. Kaip sakant, skirtingi gyvenimo keliai

Eiliu rasymas negimsta vien is ''sielos balso''.Tai tik iliuzija.Reikia formos,kalbos,ritmo,zodziu parinkimo.O tai vykdo ne siela,o protas.Nors nemazai poetu pasirenka forma ir nesamoningai,bet tai nereiskia,kad jie is atminties nujaucia eiliu forma,tai reiskia,kad jie nezino ka daro,o rasymo vyksmo tai nekeicia.Tokie meistrai,kaip Pindaras ar Rilke ne vienos eilutes nera parase vien ''sielos balsu'',kaip jus sakote.Jie buvo labai susikoncentrave ir daznai pedantiskai tikrino juos uzvaldziusius desnius bei formos.Laiskus galima rasyti vien is ''sielos balso'',arba feljetonus,o ne eilerascius.
Sutinku del vieno,tai skirtingi gyvenimo keliai ..

Tai taip žinoma, kad ir tas tariamas "sielos" balsas priklauso žmogaus protui, kaip ir išmintis. Beje šiaip net ir tas pats dailininkas dažniausiai piešdamas fantastinį namą jį piešia pagal kažkokias namo formas, gali daryt tą žinoma ir perkeltine prasme, bet nors kažkokia "forma", tiesioginė ar ne, išlieka kitaip būtų tik nesamoninga ir beprasmė teplionė. Manau, kad dailininkas piešdamas meno kūrinį, nenupiešia namo projekto, o architektas suprojektavęs namą, nepadaro meno kūrinio. Dalykas tas, kad jie abu patenkinti ir atlikę savo užduotį bus tik padarę savo darbus, kurių svarba yra niekaip nepasveriama tarpusavyje žvelgiant iš bendro aspekto, "svert" juos galėtų tik dailininkas arba architektas iš savo pozicijų, bet gi čia didelė, nelogiška beprasmybė šitame dalyke gaunas . Na bent jau aš, galvoju, kažkaip taip.

Drs, tik nereikia man sakyti ka man reikia daryti ar ko nereikia, nei cia nei kitose temose ir viskas bus gerai.

O tame rasinyje as labiau izvelgiu lengva pasiskaityma, ne supriesinima, o kazka panasaus i filosofu ir poetu lygynama ir analize poetes/rasytojos akimis. Nemazai idomiu izvalgu. Kad ir apie tuos du skirtingus kelius. Pravartu kartais nusileisti is "filosofinio" boksto, nes jei pats nelipsi kas nors gali padeti

O siaip labai dziaugiuosi sia vaisinga diskusija, labai idomiai cia jus visi papildet... Drs, tau ypatingas aciu, uz pastangas siekiant taikos

Pripažįstu, nemandagiai pasakiau, atsiprašau, o atvėst žinoma reikėtų ir man pačiam



Nežinau man asmeniškai visvien nepatinka, kai nėra aiškios minties pateikimo, bet žinoma kai asha paaiškino, kitaip pradėjau žiūrėt (bet tik todėl, kad asha užvedė ant kelio, kitu atveju į tekstą būčiau žiūrėjęs kaip į griežtą priešinimą), o su tuo visiškai sutinku - "kazka panasaus i filosofu ir poetu lygynama ir analize poetes/rasytojos akimis" na ir dar rezultate tikrai gavosi bendri pamąstymai apie gan įdomius dalykus apie ką net nebūčiau pagalvojęs . Sakyčiau pamačiau tą priešpriešą, kurios anksčiau nepastebėjau ir čia pat ji bendromis pastangomis "išsisprendė"

Filosofų mintys. Manau, kad tiks čia..

Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas. Seneka

Kaupti meilę - vadinasi, kaupti sėkmę, kaupti neapykantą - vadinasi, kaupti didelę nelaimę. Kas nepripažįsta problemų, galiausiai palieka atviras duris, ir pro jas ateina tragedijos. Kovos nereikia lyginti su peštynėmis.
Paulo Coelho "Šviesos kario vadovas"

Neturėti laiko dažniausiai reiškia neturėti noro. Rosenbekas

Paprasti žmonės tik galvoja, kaip laiką praleisti, talentingi - jį sunaudoja. A.Šopenhaueris

Laikas yra tikrasis šeimininkas, žmogus - tik svečias. Kinų patarlė

Erelis niekada niekur nesugaišta tiek laiko, kiek mokydamas skraidyti varną. V.Blekas

Ar brangini gyvenimą? Tad saugok laiką, nes gyvenimas susideda iš jo. B. Franklinas