asha rašė:
Kiti karai, atnešę daug mirčių ir nelaimių, visgi privertė žmogų galvoti, ką mandriau sukūrus priešui įveikti. Labai gražiai vaikinai šia tema diskutavo temose apie 3 Reichą ir TSRS atributiką. Akivaizdu, kad jei ne karas, tokių kūrinių nebūtų buvę, nes nebūtų reikėję to ir kurti taikos sąlygomis.
Ūkio atstatymas privertė kurti naujas medžiagas, įrengimus. štai apie ką aš.
Visas gyvenimas yra bangavimas nuo (iš, dėl...) blogo prie gero, nuo gero prie blogo ir t.t. Tuo pačiu principu galima sakyt, kad turbūt tikrai nėra to gero, kas neišeitų į blogą ir atvirkščiai. Taip, jei ne karas teoriškai galima sakyti, kad nebūtų to kas yra, bet kitas klausimas kas būtų jei nebūtų. Dabar yra ir dar vienas paradoksas, kad visi išradimai pirmiausiai kuriami naikinimui, o tik po to pritaikomi buityje, be to dar matyt ir dažnai slepiami po devyniais užraktais kol neprireikia. Nėra jau ką kalbėt apie tai kokia linkme vystos bendras žmogaus supratimas ir suvokimas, sąmonė ir pan. taip besielgiant, suprantu, kad skamba kvailai (nes neva "filosofiškai", nors čia pripinta daugiau mišrainės nei vien filosofijos) ir nerimtai tokie dalykai, bet tai labai ir labai rimta. Kažkur skaičiau vieną gerą idėją, kai kažkoks mokslininkas kalbėjo apie ateivius (tiksliau jis ten paneiginėjo kažkokią paleokosmonautikos šalininkų nesąmonę remiantis indų Mahabharatos epu, apie tai, kad neva ateiviai "padovanojo" žmonėm branduolinį ginklą) ir pasakė vieną labai gerą faktą, kad jei būtų ateiviai, besilankantys žemėje ir būtų vystęsi nors kiek panašiai kaip žmonės (kitaip kontaktas nelabai įmanomas) tai jie turėtų būti super dieviškai humaniški, moralūs, sumanūs ir t.t. dėl ko tokio daikto (ar idėjos) neduotų kvailesniam, kyla klausimas kodėl būtinai turėtų būti tokie? Ogi todėl, kad pasiekt tokias technikos aukštumas, kad galėtumei skraidyt po tolimas planetas, reikėtų pereiti daug etapų, išradimais ir atradimais nesunaikinant savęs, taigi moralė ir kitos sentimentalios nesamonės (laikomos šiuolaikiniam pasauly, arba bent jau antraplaniu dalyku) yra būtinos ir privalomos, kad ir atrodo, jog nėra taip svarbu, kaip geras ir staigus rezultatas. Grįžtam prie realybės - karas yra per daug primityvi ir pavojinga pažangos priemonė, nepaisant to, kad ir paprasčiausia ir sparčiausia, vėlgi čia labai tinka patarlė neskubėk ir būsi pirmas
. Čia kaip koks rūkymas ar pan. - greitai atpalaiduoja, bet po truputį žudo.