[size=18]vyrai dėl moterų nesikauna, o tik joms taip "suvaidina"
o dėl maisto kartai gali..

Sakai mitologinis Trojos karas-tai vaidyba?Kaip ne kaip 15 tūkst,krito.


Išradimas-Trojos arklys.


[size=9]Čia esi teisi - tik tokio lygio išradimus karas ir tegali sukurti..

Herkau, karas yra blogis, tas aišku. Ne tai turiu galvoje, kad va, kaip gerai kariauti.
Pagal Jurgį ir kepurė šiuo atveju, turint galvoje Trojos arklį.
Kiti karai, atnešę daug mirčių ir nelaimių, visgi privertė žmogų galvoti, ką mandriau sukūrus priešui įveikti. Labai gražiai vaikinai šia tema diskutavo temose apie 3 Reichą ir TSRS atributiką. Akivaizdu, kad jei ne karas, tokių kūrinių nebūtų buvę, nes nebūtų reikėję to ir kurti taikos sąlygomis.
Ūkio atstatymas privertė kurti naujas medžiagas, įrengimus. štai apie ką aš.

Na ir primakalavau..Gal vyks suskaityti?

Troja - tai tuometinis politinis i

Visas gyvenimas yra bangavimas nuo (iš, dėl...) blogo prie gero, nuo gero prie blogo ir t.t. Tuo pačiu principu galima sakyt, kad turbūt tikrai nėra to gero, kas neišeitų į blogą ir atvirkščiai. Taip, jei ne karas teoriškai galima sakyti, kad nebūtų to kas yra, bet kitas klausimas kas būtų jei nebūtų. Dabar yra ir dar vienas paradoksas, kad visi išradimai pirmiausiai kuriami naikinimui, o tik po to pritaikomi buityje, be to dar matyt ir dažnai slepiami po devyniais užraktais kol neprireikia. Nėra jau ką kalbėt apie tai kokia linkme vystos bendras žmogaus supratimas ir suvokimas, sąmonė ir pan. taip besielgiant, suprantu, kad skamba kvailai (nes neva "filosofiškai", nors čia pripinta daugiau mišrainės nei vien filosofijos) ir nerimtai tokie dalykai, bet tai labai ir labai rimta. Kažkur skaičiau vieną gerą idėją, kai kažkoks mokslininkas kalbėjo apie ateivius (tiksliau jis ten paneiginėjo kažkokią paleokosmonautikos šalininkų nesąmonę remiantis indų Mahabharatos epu, apie tai, kad neva ateiviai "padovanojo" žmonėm branduolinį ginklą) ir pasakė vieną labai gerą faktą, kad jei būtų ateiviai, besilankantys žemėje ir būtų vystęsi nors kiek panašiai kaip žmonės (kitaip kontaktas nelabai įmanomas) tai jie turėtų būti super dieviškai humaniški, moralūs, sumanūs ir t.t. dėl ko tokio daikto (ar idėjos) neduotų kvailesniam, kyla klausimas kodėl būtinai turėtų būti tokie? Ogi todėl, kad pasiekt tokias technikos aukštumas, kad galėtumei skraidyt po tolimas planetas, reikėtų pereiti daug etapų, išradimais ir atradimais nesunaikinant savęs, taigi moralė ir kitos sentimentalios nesamonės (laikomos šiuolaikiniam pasauly, arba bent jau antraplaniu dalyku) yra būtinos ir privalomos, kad ir atrodo, jog nėra taip svarbu, kaip geras ir staigus rezultatas. Grįžtam prie realybės - karas yra per daug primityvi ir pavojinga pažangos priemonė, nepaisant to, kad ir paprasčiausia ir sparčiausia, vėlgi čia labai tinka patarlė neskubėk ir būsi pirmas . Čia kaip koks rūkymas ar pan. - greitai atpalaiduoja, bet po truputį žudo.

>> kad pasiekt tokias technikos aukštumas,
>> kad galėtumei skraidyt po tolimas planetas,
>> reikėtų pereiti daug etapų,
>> išradimais ir atradimais nesunaikinant savęs

todėl "velnio" tipo civilizacija nuolat pralaimi
ir neiškyla virš ryklio moralės.. iš ten ir tokie šūkiai..

p.s.
ryklio patelė gimdo gyvą rykliuką,
kuris lieka vienas iš milijonų iš ikrų išsiritusių rykliukų,
juos suėdes.

(mėgina mėgdžioti delfinus)

Kame problema ir kas kaltas dėl visų natūralių nuo žmogaus nelabai priklausančių procesų? Žmogus? Jei būtų kažkas "nevelniško" vadinas tai kažkaip pagelbėtų kvailam vaikui, jei yra matyt ir pagelbsti, arba kitaip tariant jei nepagelbsti vadinas nėra nieko tobulai "antivelniško" . O jei rimtai, nereikėtų rimtų problemų mitologizuoti, nes tada jos prarandą savo rimtumą daugumos tos " "velniškos" civilizacijos" atstovų akyse, kaip eilinės pasakėčios, į kurias galima visiškai nekreipt dėmesio ir nesvarstant toliau užsiimt rimtais, kad ir amoraliais užsiėmimais ir negalvot apie pasekmes tolesnias nei galima įžvelgt toliau nei už vieno žingsnio

Esmė ta, kad moralė privalo lenkt pažangą bent keliais žingsniais, nes kai pažanga pralenkia moralę, moralė pradeda mažėt mažų mažiausiai adekvačiu greičiu pažangai.

Drs, labai geras pastebėjimas dėl moralumo faktoriaus, sutinku besąlygiškai.

Tarp kitko, tą galim pastebėti ir šiaip žmonijos istorijoje - prieš porą tūkstančių metų vergovė dominuojančioms civilizacijoms atrodė visiškai natūrali. Prieš tūkstantį metų situacija jau buvo pakitusi, ir dar labiau ji keičiasi dabar. Tarp kitko, ir dabartinės šalys, daugiausiai technologiškai pasiekusios, pasižymi gan aukštu moralumo lygiu - kitaip, vargu, ar įmanoma pasiekti sudėtingo išsivystymo.

O jei susilpnėja etikos ir moralės normos - prasideda karai, skerdynės, genocidas. Kita vertus, matome ir kitą reiškinį: skerdikiški instinktai - šalia pat mūsų: išsivysčiusios tautos neretai smunka ir, praradusios savo esmines etines vertybes, sukelia sau bei aplinkinėms šalims tikras katastrofas.

>> jei rimtai, nereikėtų rimtų problemų mitologizuoti

karas - tai iš mitologijos, nes:

a) masiškai žudoma dėl "teisingos religijos",
b) dėl "aukstosios rases",
c) dėl "šviesios ateities",
d) dėl "meilės"...

po žudynių visada viskas pablogėja,
pasekmės gaunamos,
bet jokio ryšio tarp kovojusių ir išlikusių nėra.

žūsta geriausi - lieka raštinių žiurkės... jie po to vėl "pamokslauja"...