Kelyje Skuodas- Mažeikiai Jūs pamatysite rodyklę- "Apuolės piliakalnis".Šiandien ir rytoj seniausioje Lietuvos gyvenvietėje-piliakalnyje vyksta Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis.
Truputis istorijos:
# Anksčiausiai (853 m.) rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje – Apuolė. Dabar tai archeologijos paminklas, istorinis-landšaftinis draustinis. Jis yra Luobos ir Brukio upelių santakoje. Tai – buvusi kuršių žemė.
# Nuo VII a. iki XII a. kuršiai įnirtingai kovojo su vikingais, mėginusiais įsitvirtinti Baltijos pajūryje, retkarčiais mokėjusiais duoklę ir Danijos karaliams.
# Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas” (IX a.) minima, jog Apuolės gyventojai atrėmė danų antpuolį. 853 m. Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis puolė Apuolę. Po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią. Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką: atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, bet dar pridėjo po pusę svaro sidabro už kiekvieną pilyje buvusį žmogų.
# Apuolės piliakalniu (pilimi) naudotasi nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki XIII amžiaus. Tai nustatyta per 1928-1932 metų tyrinėjimus. Piliakalnio papėdėje tebėra senos gyvenvietės ir kapavietės liekanų.
# Kuršiai, nesudarę valstybės, 1229-1231 m. buvo priversti pripažinti kalavijuočių, 1242 m. – Livonijos ordino valdžią. Galutinai jie buvo pavergti 1267 m.
# 1523-1529 m. nurodyta tikslesnė Žemaičių ir Kuršo riba.
# XV-XVI a. pietiniai kuršiai susiliejo su žemaičiais, šiauriniai – su latviais.
Piliakalnis įkurtas Luobos ir jos kairiojo intako Brukio santakoje. Rytinėje dalyje išlikęs pylimas ir griovys. Svarbią reikšmę šio krašto istorijai piliakalnis turėjo nuo mūsų eros pradžios iki pat XIII a.
Pirmą kartą Apuolės piliakalnis paminėtas IX a. Rimberto kronikoje (Šv. Ancharijaus gyvenimas)“, iš kurios aiškėja, kad kronikos autoriui Apuolė tais laikais priminė švedų miestą. Iš minėtos kronikos sužinome, kad 835 m. Švedijos karalius Olafas su savo 7000 dydžio kariauna puolė Apuolę (Apulę). Apgultis tęsėsi 8 dienas. Švedai jau buvo beprarandantys viltį laimėti, kai apuoliškiai pasiūlė didelę išpirką ir susitarė su švedais, kad jie atsitrauks. Kronikoje rašoma, kad Apuolę tada gynė 15000 kuršių. Anot istorikų, šis skaičius gerokai išpūstas, nes ant Apuolės piliakalnio tiek gynėjų sutilpti negalėjo.
Apuolės piliakalnį, pylimo struktūrą yra tyrinėjęs V. Nagevičius (1928, 1930-1932 metais). Vieni iš pirmųjų platesnes žinias apie piliakalnį yra paskelbę E. Volteris ir J. Deringas.
Kokia šio renginio filosofija?kam jo reikia?
"Pagrindinė šventės koncepcija - baltijos jūros regiono genčių kultūrų panašumai ir skirtumai. Renginys orientuotas į IX - XIII amžių amatus ir karybą rekonstruojančius karinius istorinius klubus, amatininkus archeologus entuziastus. šventėje nuolat bus pristatomi to laikmečio amatai, buitis, rūbai, šarvuotė ir kovos būdai, maistas ir pasilinksminimai, žaidimai, liaudies kūryba."/senovės baltų kovų brolija"Vilkatlakiai"/
Stengiamasi nuo žodinio istorijos pavaizdavimo pereiti į vaizdinį .
Patekau į Apuolės piliakalnį, kur sugužėjo svečiai iš Lietuvos ir užsienio valstybių, istorikai, kolekcionieriai, po žaliais ąžuolais įsikūrė svečių palapinių miestelis, kariai, namų apyvokos daiktai, gyvuliai, laužavietės. Patekau i IX amžių. Čia virė anų laikų gyvenimas:darbas, pramogos, kovos.Kaip bandoma įsivaizduoti, kas aptinkama rašytiniuose šaltiniuose.
Pabandysiu Jus "pavedžioti" po šitą renginį savo nuotraukomis..
Buvau šiandien, važiuosiu ir rytoj..
Pradžiai įvadas į piliakalnio teritoriją, turinčią gerą aurą..
Po to- tęsinys.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
