Suprantama, kad taip ir yra-esam geri draugai, bendraujam.... kepam, valgom, geriam bet jeigu zmogui konkreciam isijungs zmoniu baime-tai tikrai nepades. Kai man buvo tai isijunge- paprasciausiai atlekdavo draugai, su jais pabendraudavau viskas kaip ir normaliai...bet po max poros valandu jau noredavau, kad jie eitu sau...noredavau buti vienas...

Tai mano nuotaika dabar

Studio ) sakote ten Jusu nuotaika?:)

Kumpis.) zinau... kad tenka..ir norisi kartais pabuti vienam.. tau tiek man..tiek kitiems..toks nera svetimas... bet visgy..mes nesame..vieni;)

na , apie vienuma pakalbejom. Gal grizkim prie topiko temos - vienatves - kai aplink pilna zmoniu, o tu niekam nerupi, nors taip noretum, kad nors kas tau uzdetu ranka ant peties arba isklausytu. Arba kai labai labai noretum apkabinti savo mylima zmogu, o jo salia nera ir galbut neaisku kada bus. Visi aplinkui pasidaro atgrasus, nes rupinasi tik savimi, o ne tavimi (sic!). Ir pasilieki tik su vienatve, kankindamas save mintimis apie ta, kurio taip laukdami kartais net nepastebime kitu rodomo demesio
Vienatve tai ne vienuma...Bet geriausias vaistas nuo jos , visa laika ka nors veikti!! tada jos nepastebi. paprasta ir turbut daugeliui aisku ...

vienatve, kai lieki vienas tarp keturiu sienu..Kai nera salia mylimo artimo zmogaus..

Cia Padukele vis kalbejo apie vienatve, kai jautiesi vienisas budamas tarp zmoniu. Bet dabar galvoju, kad tikriausiai vis delto baisiausia, kai esi absoliuciai vienas tarp keturiu sienu. Jei ir jautiesi vienisas budamas tarp zmoniu, bet isejus kad ir i miesta pasivaikscioti nera taip baisu, kaip buti tarp keturiu sienu...

aga zinau ta jausma nekoks kai lieki vienas tarp sienu