Laikas.org paskatino sukurti tokią temą. Pagalvojau, kodėl filosofijos negalima laikyti ir "tikėjimu". Beje ne tiek mitologiniu (religiniu), kiek paremtu mokslu. Net ir 17-18a. žodis filosofas, buvo labiau suprantamas, kaip mum dabar mokslininkas. Pirmųjų filosofų veikalai vadinos., pvz "Apie gamtą", "Apie Visatą", kuriuose buvo aprašomos tuo metu turimos teorinės žinios. Ir filosofai siekė atsiriboti nuo mitologinio pasaulio aiškinimo, bet siekė jį paaiškinti ieškodami pagrįstų faktų ir nelaikydami savo atrandamų neginčijama ir nepaneigiama "tiesa", kaip religijose, neginčijama ir dargi draudžiama ginčyti (nuodėmė). Filosofijoj kritiškai vertinama, bet kokia "tiesa". Žinoma, kritiškai, tai nereiškia visada kritikuojama, tiesiog visada skatinama ieškoti detalesnės tiesios, galbūt suprantant, kad ateityje bus įmanoma tokią surasti ir nepasitenkinant dogmatišku ir neneigiamu "atsakymu" . Pagal mane tai filosofija aprėpia ir religijas, ir mokslą ir apskritai visą mūsų mąstymą ir visiškai neprieštarauja nei vienam iš jų ir net kiekvieną jų pildo ir tobulina.

Nekrašas savo knygoj "Filosofijos Įvadas" kaip vieną iš variantų apibūdinti kas tai yra filosofija, rašo taip:

Filosofija tai bandymas argumentuotai atsakyti į iš esmės ginčytinus konceptinius klausimus.

Man asmeniškai, atrodo, kad filosofija pilnai gali atstoti mitologinius tikėjimus nesugriaudama ir net atvirkščiai, kartu praturtindama bendrą žmogaus supratimą . Žinoma aš neteigiu, kad tarkim religijos blogis, nes ir pati filosofija nors ir prieštaraudama mitologiniam pasaulio aiškinimui, būtent tokio aiškinimo dėka matyt ir atsirado (kaip priešprieša). Dar, manau, kad kaip, kad filosofija praturtina dabartinį mokslą ir tikėjimą, taip ir mokslas ir tikėjimai, praturtina pačią filosofiją. Ko gero pagal tokią scemą galima tik pritart posakiui - visokių yra, visokių reikia.

Religijos zada isgelbeti siela ir prikelti kuna;filosofai nieko negelbsti ir nieko neprikelia ..taciau jie megina kiek galima issamiau istyrineti zmogiskumo prasme ir viska,ka ji gali reiksti.Ji-kaip ir mitai-neatmeta mirties realybes ir neleidzia,kad ja persmelktu jos ikvepta baime ir neviltis..Filosofija bando apmastyti gyvenimo turinius ir jos ribas..tarsi nuo to priklausytu pats musu gyvenimas..(?!)
..

Aš tai irgi manau, kad filosofija, kaip skėtis, gaubia visas sferas. O po tuo skėčiu vyksta neišvengiamas mąstymas ir tiesos varginimas- kokia ji?Tai kad vargu, ar matematika yra mokslų karalienė, o gal ir matematika, ir filosofija? Sutinku, Drs, kad filosofija ir kiti mokslai ar veiklos sritys sąveikauja ar turi sąveikauti ir papildyti viena kitą. Daugeliu atvejų taip ir yra.Filosofija negali suteikti tokio tikrumo, kaip religija, nes ji pati atsirado kaip abejonė tuo, kas atrodė tikra.
Pritariu Laukinei, kad filosofija vilties nesuteikia. Be to, filosofams negalima įsakinėti. Nei jie pagreitins, nei sulėtins, nei duos palankų atsakymą.Sunkiais atvejais filosofas gali suteikti beviltiškumą, bet jame sunkiau gyventi.Naujasis Testamentas yra šaltinis, kuris suteikią viltį, tik ta viltis yra susijusi su pomirtiniu gyvenimu.Žmogui reikia čia ir dabar.Jei teologija mąsto apie Dievą kaip apie absoliutų reiškinį, tai filosofai atmeta tai, nes negali pasidalyti patirtimi , išmintimi, nes tokio patyrimo ir nėra.Dabar krikščionybė turi varžytis su kitomis religijomis, nes žmonės nori to, ko negavo iš jos.Filosofija visada liks mokinė,judėjime, folosofijoje meistrų nebūna ir nėra galutinio rezultato, o štai religijoje , atrodo, viskas aišku, kas yra ir kas bus.Filosofijos esmė yra tiesos ieškojimas, o ne jos žinojimas. Tai turbūt ir vainikuoja ją ir galima vadinti tikėjimu.
Apie tai, kaip sąveikauja mokslas ir religija ir kokia filosofija- kitą kartą.

Kodėl pagal jus filosofija nesuteikia vilties ir net ją atima? Juk filosofijoje netvirtina, kad nėra pomirtinio gyvenimo, žinoma ir netvirtanama kad yra, vienu žodžiu, filosofija nemeluoja, kad žino kai išties nežino, ką daro tiek religija, tiek dabartinis įprastas mokslas (nors ir netiesiogiai, bet neigdami). Pavyzdžiui iš manęs religija tikrai atima viltį, nes aš žinau, kad jie atvirai meluoja, jog žino (kai visi žinom, jog nežino) ir negaliu savęs įtikint, kad yra kitaip, tuo tarpu filosofija leidžia ieškot nerandamų atsakymų juos pagrindžiant, o jei tai neįmanoma tada iškeliant teorijas į kurias reikia žvelgti kritiškai, laukiant apčiuopiamų faktų ir jei jie teoriją paneigia, be jokių vidinių skausmų ir traumų jos atsisakyti . Tuo tarpu religija net ir radus kokį faktą tuoj jį "pritaikytų" sau, arba jei jis grėstų pačiam religijos įvaizdžiui, tai pastaroji turėdama galimybę, jį mielai sunaikintų

Tiesiog galvoju, kad kiekvienam savo, kas turi poreikį tikėti religija tegul, bet jei aš nenoriu sau meluoti (na aš tik asmeniškai taip, manau) tai ar dėl to yra blogai? Manau, dėl to man labiau priimtinesnės atrodo Rytų religijos, nes jose nors ir taip pat yra dogmų, bet ten daugiau gilinamasi į žmogų ir jo vaidmenį, vietą Visatoje (elementari filosofija), tuo tarpu "mūsų" tikėjimai yra beveik visiški mitai, kuriuose dominuoja antropomorfiški (toks mandras žodis - gr. anthropos - žmogaus, morphe - forma) dievai su savo meksikietiškų serialų istorijom ir viskas

Sokratas kazkada sake:''Zinau,kad nieko nezinau''.Nera vilties,Dr's,nera )..O ir savaime pasaulis,kuriame mes gyvename neturi jokios prasmes ar reiksmes.Ar reikia irodymu?..Jis juk priesinasi visoms,pacioms ivairiausioms prasmems ir reiksmems..
Vienintele prasme yra tai,ka mes,zmones,suteikiame gyvenimui ir pasauliui zvelgdami i sia beprasmiska bedugne..chaotiska bedugne..virs kurios pakylame gimdami ir i kuria nuolankiai griztame mirdami.Reiksminga pergale ir nereiksmingas pralaimejimas-nors individas mirsta,bet nemirsta prasme,kuria jis norejo suteikti savo gyvenimui ..prasme lieka mums,jo zmogiskiems biciuliams ..

kodel viska jus chia taip pesimistishkai nushviechiat ???? lyg del to kad pomirtinio gyvenimo nera reikia labai liudeti ???? pas budistus ner baisiau kaip reinkarnuotis vel ...

Tai būtent todėl taip ir yra, kad filosofija nemeluoja.Apie mirties faktą įvairiai filosofuojama- kam amžinas gyvenimas ir prisikėlimas, kam klinikinė mirtis, kam koma- variantų daug.Apie ką galima filosofuoti po to, kai žmogus užmerkė akis ir nustojo jam plakti širdis?Gydytojų ir liudininkų parodymais remiantis, apie kelionę tuneliu, ryškią šviesą ir jos įtaka žmogui, grįžusiam iš tos kelionės- kodėl žmogui reikia patirti mirtį, kad į pasaulį imtų žiūrėti kitaip?(dauguma grįžusių pervertina vertybes)..Galima kalbėti apie žmogaus persikūnijimą į kitą būseną, kas įvardijama siela(Filosofai to neatmeta),bet apie prisikėlimą, pragaro vartus, angelų giesmes ir netikinčių žuvimą po antrojo Kristaus atėjimo- ne.Tai priskirčiau mistikai ir bauginimo elementams. Kiekviena religija juk pomirtinį gyvenimą pristato kitaip.Religija moksliškai negalės ir negali įrodyti nė vieno teiginio, nes ji pagrįsta tikėjimu.Teisingas filosofijos metodas būtų toks- nesakyti nieko apie tai, ko nežinai..
Nėra nei geros, nei blogos religijos, yra tokia, kokią žmogus pasirinko- tai jo teisė..Įrodinėti, kokia geresnė- beprasmiška, galima tik aptarti jos raidą, ypatumus, o kokią žmogus pasirinko, tokią ir išpažins..(keitimo variantai irgi galimi)..

Nepritariu Laukinės pesimizmo idėjai (o Sokratas apskritai buvo pedofilas , juokauju nors tai beveik faktas ), net jei gyvenimas truktų tik nuo gimimo ir mirties, vistiek būtų galima įžvelgti prasmę, žinoma galima ir "neįžvelgti" ir būti gotu, emo ar pan. , bet čia tik požiūrio reikalas. Žodžiu noriu įžvelgiu, nenoriu neįžvelgiu ir neturėtų būti tokio dalyko, kuris verstų rinktis tik vieną požiūrį. Aš ir esu prieš tai, kad "privaloma" rinktis vieną požiūrį (nes apskritai tai jau ne pasirinkimas), kuris pristatomas kaip "teisingiausias".

asha nepritariu, kad teisingas filosofijos metodas - nesakyti nieko apie tai, ko nežinai.., gal greičiau netvirtinti (tiesiai sakant nemeluoti), kad žinai, kai ištikro nežinai. Aš ir neįrodinėju kokia religija geresnė, aš tik dėstau savo požiūrį, o savo požiūriu aš turi uteisę vertinti, kuri religija pagal mane geresnė ar kad išvis religijos ne tai, kad nenaudingas, bet net žalingas dalykas. Turiu lygiai tokią pat teisę, kaip kad religija turi teisę brukti savo idėjas ar smerkt netikintį (netikintį pagal konkrečios religijos dogmas).