Laukine rašė:
Ar jaunuoliai,juoba paaugliai ar net vaikai,gali pesti naudos is to,kas ju amziuje gali pasirodyti kaip nesamone?..Filosofija gali dominti nedaugeli zmoniu,tuos,kurie turi tam pasaukima,jei dar esama tokio dalyko,taciau tie zmones turi laiko isigilinti i ja kada tik panoreje....
Visiškai nesutinku. Pagal tave išeina, kas folosofija- išrinktųjų ir brandžiųjų protų veikla.Su folosofiniu mąstymu susiduria daugybė žmonių, siekdami atsakyti būtent į gyvenimiškuosius klausimus, o daugybė netgi remiasi klasikų citatomis, mėgindami rasti atsakymą jose.Pats bandymas atsakyti į senuko Kanto klausimus- ar ne filosofavimas?Priešingu atveju gautume primatą instinktyviai skinantį bananą ir kišantį į burną.
Dėl Mokyklos ir filosofijos sąsajų.Filosofinis mąstymas, proto lavinimas , priežastingumų ir dėsningumų bei pasekmingumo įžvelgimas ugdomas jau nuo pradinių klasių. Pagal Jurgį ir kepurė.Tik tai nefiksuojama žodžiais
filosofinis mąstymas ar filosofija.., nes tai neskaidoma ugdymo proceso dalis, įsiliejusi į ugdymo turinį.
O kad filosinis išsilavinimas neverčia spręst gyvenimiškųjų problemų-čia kaip pažiūrėsi- ir specializuotas išsilavinimas dažnai neveda į tų pačių problemų sprendimą.Bet teisingas problemos priežastingumo išmąstymas , kaip ji pasireiškia, manau, problemą identifikuoja ir padeda jos išvengt ateityje.Arba sužinot, bent kada dėsningai ji pasikartos.
Laukine rašė:
Dar noreciau pastebeti,kad filosofija ir mokslas,tai ne vienas ir tas pats
.Zinoma,pradzioje mokslas ir filosofija is tikruju buvo susije,ir tik begant amziams fizika,chemija,astronomija ar psichologija tapo nepriklausomomis nuo savo bendros filosofines saknies.Taciau siandien mokslai megina paaiskinti,kaip daiktai yra padaryti,o filosofija susitelkia ties ju reiksme mums;mokslas turi vadovautis beasmeniu poziuriu,kad galetu kalbeti apie visus dalykus,o filosofija niekad nepamirsta,kad bet koks pazinimas butinai turi subjekta,zmogu protagonista..
Mokslas plecia pazinimo ribas ir sritis,t.y. skaido ir specializuoja zinojima..filosofijastengiasi viska susisieti,meginadma suterpti zinias i teorine panorama,apimti ivairove ir pateikti apie ja bendra supratima,kad galetume leistis i vieninteli nuotyki,kuris vadinasi mastymas ir kuris mus padaro zmonemis.
..
"Filosofija — mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus,
instrumentarijus kitiems mokslams, visų pirma humanitariniams (taip kaip matematika – tiksliesiems mokslams)."
Paėmiau vieną apibrėžimą, tačiau jų gali būti tiek, kiek yra filosofų. kas dar patvirtina,- mokslas ir apie jį.Tai nedaloma ir yra vienuma. Moksle- neapsieisi be to, ką pasakiau anksčiau, apie jį- nieko neišmąstysi, nepažindamas kaip aptariamojo subjekto.Nėra taip, kad sėdi dėdė ant debesies ir krapšto plunksna pakaušį- ką čia dar sugalvojus apie literatūrą ar matematiką?
Pravartu būtų įsigilinti ir žodžio sandarą- filosofija=
phileo+ sophia=myliu+išmintis, kas visumoje =išminties meilė..
Taigi, mylėti išmintį..
Pridėčiau, ir ne tik savo, čia gal vėlgi atsiremsiu į Populisto sakinį,į Drs mintis,ir į Laukinės, o ir kitų mąstytojų , ir visumoje susives į teoriją, kuri ir padės kažką problemos sprendime- kad ir del globalinio klimato atšilimo ar apokalipsės.Čia kaip pavyzdukas..
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Populistas..